Giliausiame pasaulio ežere jau kurį laiką galima išvysti milžiniškus ledo žiedus - jie matomi net iš kosmoso: aiškėja paslaptis, kas tai yra  (1)

Giliausiame pasaulio ežere jau kurį laiką galima išvysti milžiniškus ledo žiedus, kurie susidaro žiemos, o kartais ir pavasario mėnesiais. Šie žiedai kai kuriems gali atrodyti kaip tariamai ateivių paliekami milžiniški apskritimai dirbamuose laukuose, tačiau mokslininkai teigia, kad tai tikrai nėra kitokių gyvybės formų darbas. Jie net gi pranešė, kad šie žiedai susidaro ne dėl atmosferos pokyčių ar metano burbulų ežero dugne.

Pasirodo, kad šių keistų žiedų susidarymą lemia šilto vandens sūkuriai po storu Baikalo ežero ledu. Kai kurių žiedų skersmuo siekia net 7 kilometrus ir jie gali būti matomi iš kosmoso, rašoma naujame tyrime.

Tiesa, nors mokslininkams ilgainiui pavyko įminti šių žiedų mįslę – tai vis tiek nebuvo lengva užduotis. Mokslininkų komanda iš Prancūzijos, Rusijos ir Mongolijos prie ežero keliavo du kartus per metus – 2016 ir 2017 metais. Čia jie išgręždavo skyles netoli žiedų ir įmesdavo specialius jutiklius, kurie rinko duomenis. O visą tai nelengva buvo padaryti dėl to, kad dėl storo sniego sluoksnio ir kitų negailestingų veiksnių, mokslininkų furgonas lede užstrigo du kartus.

Šalčiausiais Sibiro mėnesiais Baikalo ežeras stipriai užšąla. Tyrimui vadovavęs mokslininkas Aleksejus Kurajevas teigia, kad ledas būna toks storas, kad žmonės per jį važiuoja automobiliais.

„Ežeras yra 636 kilometrų ilgio, tai įsivaizduokite kokį atstumą reikia nukeliauti jei norime pasiekti kitą krantą. Tuo tarpu keliaujant per ledą atstumas yra vos 40 kilometrų. Tokį žmonių sprendimą aš vadinu labai logišku“, – sako mokslininkas.

Tačiau nors ledas išorėje ir yra storas, tose vietose, kur yra susiformavę žiedai – jis daug plonesnis, o tai kelia didelį pavojų žmonėms.

Paslaptis, kurios niekas negalėjo įminti

Ledo žiedai Baikalo ežere formuojasi jau nuo 1969 metų. Kartais jie pranyksta po kelių dienų, o kartais vienoje vietoje laikosi keletą mėnesių. Be to, šie žiedai yra visiškai nenuspėjami. Jie kiekvienais metais atsiranda vis kitose ežero vietose. Mokslininkus stebina ir tai, kad kartais jie susiformuoja net ir balandžio pabaigoje, o kartais net gegužę.

Ilgą laiką niekas negalėjo paaiškinti iš kur šie žiedai atsiranda. Viena populiariausių teorijų buvo pasiūlyta 2009 metų tyrime, čia mokslininkai teigė, kad žiedai susiformuoja dėl iš ežero dugno kylančių metano burbulų. Tačiau A.Kurajevas su kolegomis pastebėjo, kad šie žiedai susiformuoja ir seklesnėse ežero vietose, kur jokių dujų burbulų nėra.

Išanalizavus jutiklių surinktus duomenis, mokslininkai išsiaiškinto, kad ežere yra šilto vandens srovių, kurios sukasi pagal laikrodžio rodyklę ir sudaro sūkurius. Šio sūkurio centre srovės nėra labai stiprios, o tai paaiškina kodėl šių žiedų centruose yra daug storesnio ir kietesnio ledo. Tuo tarpu sūkurio išorėje srovės yra stiprios ir dėl to ledas žiedo kraštuose yra plonesnis.

Jutikliai parodė, kad šiose srovėse vandens temperatūra yra 1-2 laipsniai – tai šilčiau palyginus su aplinkiniu vandeniu. Dar įdomiau, kad sūkuriai turi į lęšį panašų pavidalą – tai reiškinys, kurį įprasta matyti vandenynuose, tačiau ežeruose jis retas.

Kodėl formuojasi srovės?

Jei atsakėme į klausimą kaip susidaro žiedai, tuomet reikia išsiaiškinti kodėl apskritai šios srovės ežere susidaro. 1,5 mėnesio po vandeniu gulėję jutikliai parodė, kad srovės susiformuoja kiekvieną rudenį dar prieš užšąlant ežerui. Be to, stiprūs vėjo gūsiai, pučiantys iš Barguzino įlankos taip pat gali turėti įtakos jų formavimuisi.

A.Kurajevas teigia, kad iki šiol tokie ledo žiedai buvo pastebėti tik Baikalo ir Teleckojės ežere (Rusija) bei Chubsugulo ežere Mongolijoje.

O tiems, kurie važinėja per ledą automobiliais, A. Kurajevas sako, kad nors įtrūkimus ir lengva pamatyti – žiedų ne. Būtent dėl to jie su kolegomis rengia įvairias prezentacijas, praneša apie pavojus Rusijos nacionalinius parkus administruojančioms tarnyboms, o taip pat nuolat pildo savo internetinę svetainę apie tai, kurioje vietoje susiformavo ledo žiedai. Taip žmonės gali išvengti pavojų.

Tyrimas buvo publikuotas žurnale „Limnology and Oceanography“ 2019 metų spalio mėnesį.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(12)
(2)
(10)

Komentarai (1)