Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas 79 mūsų eros metais - viena didžiausių tokio tipo katastrofų Europos istorijoje. Niekas dabar nebesuskaičiuos, kiek žmonių žuvo dėl sugriautų pastatų ar tiesiog palaidoti po karštų pelenų ir uolienų sluoksniu. Tačiau mokslininkai dabar mano, kad ta mirtis nebuvo tokia lengva, kaip manyta anksčiau.

Vezuvijaus išsiveržimas 79 metais palaidojo ne tik garsųjį Pompėjos miestą, bet ir Stabijas, Oplontį bei Herkulaniumą. Nors dabar žmonės geriau žino Pompėjos griuvėsius, iš tikrųjų tyrimai prasidėjo būtent Herkulaniume - tai šis pakrantės miestas kadaise paskatino archeologus ieškoti Vezuvijaus palaidotų žmonių.

Ir jų surasta išties nemažai. Vien Herkulaniume aptikta keli šimtai neblogai išlikusių griaučių. Žinote tas vaiduokliškas Pompėjos gyventojų figūras, kurias dabar atidžiai apžiūrinėja turistai? Tai yra liejiniai - gipsu užpildytos suirusių kūnų vulkaninėje uolienoje paliktos ertmės. Tuo tarpu Herkulaniume aptikti gerai išsilaikę žmonių palaikai, kaulai ir daiktai. Dauguma jų - akmeniniuose pakrančių nameliuose, kuriuose žmonės slėpėsi prieš bandydami evakuotis vandeniu.

Iki šiol manyta, kad mirtis šiuos žmones užklupo beveik be fizinės kančios (galite neabejoti, kad jie panikavo ir psichologiškai tai buvo tikrų tikriausia agonija). Mat terminė Vezuvijaus išsiveržimo energija buvo 100 tūkstančių kartų stipresnė nei ant Hirošimos ir Nagasakio numestų atominių bombų. Paprastai tariant, mokslininkai iki šiol manė, kad staiga su milžiniška energija išsiveržęs ugnikalnis žmones pavertė dujomis - jie tiesiog išgaravo nespėję net gerai įvertinti to, kas vyksta.

Na, beveik. Vezuvijus nebuvo pačiame Herkulaniume. Ugnikalnis rodė būsimos katastrofos ženklus, o visa energija žmones užklupo jau bėgančius iš miesto.

Tačiau dabar mokslininkų komanda išsamiau patyrinėjo keletą šonkaulių mėginių iš 340 akmeniniuose Herkulaniumo pastatuose aptiktų griaučių. Ir juose surado kolageno. Sakysite, kad tai - nieko keisto, juk kolagenas yra vienas svarbiausių atraminių tarpląstelinės medžiagos baltymų. Tačiau jei šie žmonės būtų staiga susidūrę su 300-500 laipsnių temperatūra, kolagenas būtų tiesiog išgaravęs. O jo čia yra ir gana nemažai.

Negana to, mokslininkai teigia, kad tokia temperatūra būtų pakeitusi kristalinę kaulų struktūrą. Bet nepakeitė. Ir dėl to jie mano, kad Herkulaniumo žmonės, susispietę po akmeniniais pakrantės pastatų skliautais, kentėjo labiau nei buvo manyta.

Jie neišgaravo - jie užduso springdami toksiškais dūmais ir pelenais. O tada buvo palaidoti po ugnikalnio išspjauta karštos uolienos mase. Niūri lemtis be galimybės išsigelbėti šiuos žmonės pražudė lėtai ir šiurpiai.

Mokslininkai teigia, kad kolageno mėginiai taip pat gali padėti pažvelgti į romėnų mitybą bei gyvenimo būdą - tereikia patyrinėti šių junginių sudėtį atidžiau.

Komentarai ()