Liūdnoka realybė apie vakciną nuo koronaviruso: ką iš tikrųjų reiškia pranešimai apie jos sukūrimą  (3)

JAV biotechnologijų įmonė „Moderna“ paskelbė iš pirmo žvilgsnio gerą naujieną – sukurta vakcina nuo naujojo koronaviruso. Bet kiek toje gerojoje naujienoje „gerumo“? Kada anksčiausiai galima tikėtis pirmųjų saugių, sertifikuotų, injekcijoms į žmonių organizmus parengtų dozių?

Atsakymai į šiuos klausimus nėra džiuginantys. Žvelgiant į standartines vakcinų kūrimo trukmes ir kainas – iki 15 metų ir iki 2 mlrd. JAV dolerių – pradėti džiaugtis jau po poros mėnesių nuo pasaulinio susirūpinimo dėl naujo viruso plitimo tikrai nėra pagrindo. Net sutelkus visas mokslininkų pajėgas ir maksimaliai paspartinus tyrimų procesą nėra jokio pagrindo tikėtis, kad skiepytis nuo šios naujos ligos galėsime pradėti dar šiemet. Mat vakcinų kūrimas – viena sudėtingiausių, lėčiausių ir brangiausių užduočių medicininių preparatų kūrimo pramonėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar vykusioje spaudos konferencijoje su sveikatos apsaugos specialistais optimistiškai pareiškė: „Aš nežinau, kada ateis tas laikas, bet girdėjau apie labai greitus skaičius, apie mėnesius. Ir girdėjau, kad maždaug metai būtų labai tolimas skaičius. Tai manau, kad laikotarpis neblogas. Bet kai kuriais atvejais kalba eina apie tris keturis mėnesius, kitais atvejais – apie metus.“

Tačiau labai panašu, kad šis jo pareiškimas tvirto pagrindo neturi – toje pačioje konferencijoje dalyvavęs imunologas dr. Antony Fauci, aktyviai dirbantis vakcinos nuo ŽIV kūrimo srityje ir vadovaujantis JAV Alergijų ir infekcinių ligų nacionaliniam institutui, pareiškė, jog pačiu optimistiškiausiu atveju saugi, vartoti tinkama vakcina viešumoje pasirodys po metų pusantrų.

Apie pirmąsias eksperimentines koronaviruso vakcinos dozes vasario 28 d. paskelbė JAV biotechnologijų bendrovė „Moderna“ – šis pareiškimas iškart pašokdino įmonės akcijų kainas – iki kovo 2 dienos jų kaina išaugo 15 proc., o jeigu vertintume nuo vasario 21 dienos, akcijų kurso augimas yra tiesiog žvėriški 63,91 procentai.

Be jokios abejonės, laikas, kurio biotechnologams prireikė nuo viruso genomo gavimo iki nuo jo apsaugančios, kad ir prototipinės, vakcinos sukūrimo – lygiai 6 savaitės – yra neįtikėtinai, tiesiog fantastiškai trumpas. Palyginimui, Sunkų ūminį respiracinį sindromą (SŪRS) sukeliantis virusas pirmos bandomosios vakcinos sulaukė tik po dvejų metų.

Tačiau biurokratinių kliūčių, užtikrinančių, kad preparatas veiks taip, kaip tikisi gamintojai, taip greitai įveikti nepavyks. Pirmosios dozės toli gražu nebus injekuojamos eiliniams pacientams. Nuo pirmųjų dozių tik prasidės klinikinių bandymų etapai, kurių iki patekimo į bendrąją rinką vakcinai teks įveikti visus tris.

Net jeigu manytume, kad „Moderna“ iš pirmo bandymo pataikė į dešimtuką, jų kandidato į vakcinas (kodinis pavadinimas – „mRNA-1273“) klinikinių bandymų pirmasis etapas prasidės tik balandį. Dalyvauti pirmajame klinikinių bandymų etape paprastai kviečiami sveiki suaugę žmonės, kurie už užmokestį sutinka savo kailiu patikrinti bandomojo preparato saugumą – ar jis nesukelia kokių nors sunkių, ūmių reakcijų.

Ir net jeigu pirmasis etapas bus įveiktas sėkmingai, jeigu pirmoji tiriamųjų grupė nesiskųs sveikatos sutrikdymais, o visas JAV biurokratinis aparatas šios vakcinos registravimui parengs tokį ypatingą greitkelį, kokiu dar niekada nėra važiavę jokių skubiai reikalingų vaistų ir vakcinų bandymai, A.Fauci teigimu, visas procesas iki JAV Vaistų ir maisto administracijos palaiminimo užtruks ne mažiau nei 18 mėnesių. Taigi, vertinant optimistiškai, vakcinos galima tikėtis 2021 m. rudenį.

Bet, nepaisant ne itin optimistiškų žinių apie skiepus, vaistų kūrėjai tikisi, kad jiems kur kas greičiau pavyks įrodyti ne vakcinos, o specifinių vaistų, skirtų jau sergančių CoViD-19, gydymui, saugumą ir efektyvumą.

Bet tai, kad iki kitų metų rudens galimybės pasiskiepyti nuo naujojo viruso nebus, nėra pagrindas žmonėms bijoti užsiimti kasdiene, įprastine veikla: visuomenei reikėtų nepamiršti, jog tai nėra mirtinai pavojinga liga: įvairiais statistiniais vertinimais po užsikrėtimo tikimybė mirti nuo CoViD-19 svyruoja tarp 1 ir 2 procentų, daugumai pacientų ligos eiga yra besimptomė ar panaši į slogą. Šiuo metu efektyviausios rekomenduojamos apsisaugojimo nuo šio viruso priemonės – kelionių į teritorijas, kuriose jau esama patvirtintų infekcijos atvejų vengimas, žmonių susibūrimo vietų vengimas ir dažnas, kruopštus rankų plovimas.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Vaidas Neverauskas

(17)
(1)
(16)

Komentarai (3)