Marse aptikta paslaptinga skylė - šioje vietoje galėtume aptikti gyvybę Raudonojoje planetoje  ()

Apie kosmosą, žvaigždes ir planetas kiekvieną dieną sužinome kažką naujo, o ypač apie Marsą, ant kurio paviršiaus kiekvieną dieną važinėja net keli marsaieigiai, kurie renka informaciją ir siunčia ją atgal į Žemę. Apie Marsą šiandien žinome jau pakankamai nemažai – mokslininkai gali papasakoti kaip ši planeta atrodė anksčiau ir kokie procesai joje vyksta šiandien.

Tačiau nors marsaeigiai ir tyrinėja Marsą, kosmosas, o tuo pačiu ir kitos planetos vis tiek yra labai paslaptingos, todėl nenuostabu, kad kartais dar atrandame tai, ko tiksliai paaiškinti negalime. Taip yra ir su viena NASA nuotraukoje, kurioje matoma didelė skylė plikame Marso paviršiuje. Niekas nežino kas tai galėtų būti, bet kol kas labiausiai tikėtinas paaiškinimas – jog tai kelias į požeminį urvą. Skamba paslaptingai, ar ne?

Beje, ši nuotrauka nėra nauja, ji buvo padaryta dar 2011 metais fotografuojant Pavonis Mons vulkaną HiRISE instrumentu, esančiu NASA dirbtiniame Marso palydove „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO), kuris ir dabar skrieja aplink Raudonąją planetą. Iš nuotraukos mokslininkai nustatė, kad ši skylė, galimai vedanti į požeminę ertmę, yra maždaug 35 metrų pločio.

Išanalizavę nuotraukas ir į vieną sudėję papildomas nuotraukas mokslininkai išsiaiškino, kad ši ertmė primena įėjimą į požeminį urvą. Nuotraukoje matomas ir krentantis šešėlis, kuris iš dalies atskleidžia ertmės gylį. Mokslininkai mano, kad ji gali siekti 20 metrų po žeme, nors neatmeta galimybės, kad ertmė gali būti ir gilesnė.

Kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ši ertmė veda į lavos vamzdį, skelbia Europos kosmoso agentūra (ESA). Ertmė buvo pastebėta vakarinėje Pavonis Mons vulkano pusėje, kur lavos vamzdžiai yra labai įprastas reiškinys – tai natūralus tuneliai, kurie susiformuoja sukietėjus išoriniam lavos sluoksniui, kol viduje karšta magma vis dar juda.

Viduje vamzdžių esančiai lavai nutekėjus, lieka tuščiaviduriai tuneliai, kurių stogas kartais gali įgriūti ir palikti paviršiuje skylę – kartais panašiai įvyksta ir Žemėje. Tiesa, kol kas mokslininkai nežino kodėl Marse aplink šią ertmę matomi iškilę kraštai – kadangi žemei įgriuvus iš apačios tokių iškilusių kraštų likti neturėtų.

Mokslininkai teigia, kad dabar jų misija – ištirti kas slypi šiuose urvuose. Bet kokia gyvybė, jei tokia iš tiesų egzistuoja Marse, greičiausiai slėpsis panašiuose urvuose, kadangi čia ji nėra paveikiama atšiauraus planetos klimato ir radiacijos. Būtent dėl to tokie urvai yra kitų misijų į Marsą objektas. Čia galima ne tik ieškoti gyvybės pėdsakų, bet ir kastis giliau ieškant įvairiausių mineralų.

Parengta pagal „IFLScience“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(38)
(0)
(38)

Komentarai ()