Kas iš tiesų sukelia kasdienius potvynius ir atoslūgius? Kodėl tai neveikia Baltijos jūroje?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

ddd 2020-03-10 10:27
Neįtikino toks paaiškinimas. Jei dėl mėnulio bent mm vanduo pakiltų, tai reikštų, kad vandens vienetinio tūrio svorio centras priartėjo prie mėnulio. Taigi mėnulio traukos jėga tik dar labiau sustiprėtų, o žemės sumažėtų. Vadinasi vanduo dar labiau priartėtų prie mėnulio. O tada vėl dar labiau padidėtų mėnulio trauka ir t.t., kol visas vanduo iš žemės būtų "išsiurbtas". Su kietais daiktais taip neatsitiktų, nes kietą kūną paveikus traukos jėga kūnas deformuotųsi, ko pasėkoje kūne kiltų vidinės jėgos "stengiančios" atstatyti kūno pavidalą į pradinę būseną. Su vandeniu tokių dalykų nevyksta. Vandens paviršiaus įtempimas gal ir turėtų įtakos bet tik vandeniui, esančiam rambės būsenoje. Ties jūrų ar vandenynų pakrantėmis tokio būvio vandens potvynio metu būna ypatingai retai. Beje jei pasižiūrėsime į potvynių žemėlapius, pvz., čia: "Wikipedija Tidal range" iš karto kyla daug klausimų. Vienas iš jų: kodėl pvz., ties Panama vakarinėje dalyje kyla potvyniai, o rytinėje ne? Pasakysi dėl žemės sukimosi. Tada kodėl Afrikos vakaruose ir vytuose yra atvirkščiai?
punktyras 2020-03-10 13:21
Paramotoras 2020-03-10 18:25
O tu bent zinai kaip apibreziama gravitacijos jega.
mobilunkas 2020-03-10 20:37
jei menulis sukelia potvynius, tai is kur atsiranda tas vandens kiekis? priteka? tai priteket turetu 1000 km per val greiciu, ir tokiu pat greiciu nuteket, o jei kazkur sasiauris yra tai vanduo dar greiciau turetu teket. o gal po vandens sluoksniu susidaro vakuumas ir delto vanduo pakyla? kai buvau nuvykes prie potvynio vietos tai gidas sake kad nezino kada turi but potvynis, tai ar potvynis buna vis kitu metu kad gidas nepajegia net paskaiciuot ar kaip? visgi menulio judejima dangumi neturetu but sunku prognozuot, gidas i kalendoriu paziurejes gal galetu pasakyt kada potvynis bus ar kaip? ar cia man tiesiog prastas gidas pakliuvo?
Arunas1948 2020-03-10 20:39
Kad potvyniai ar atoslugiai vyksta del Menulio gravitacijos manau niekas negincija, kodel nesijaucia Baltijos juroje tai priklauso nuo vandens mases ir Menulio padeties, t.y. jo didziausias poveikis bus statmenai i vandeni, tada didziausia gravitacine jega.
Arunas1948 2020-03-10 20:48
Is kur atsiranda vanduo, Menulio gravitacija pakelia vandenyno vandeni, vanduo nuo krantu isbega, Menulio nera vanduo nusileidzia vandenyne ir gryzta potvyniu, dar neuzmirsk kad Menulis savo puseje vandenyno vaneni traukia o kitoje zemes puseje spaudzia prie dugno tuo sukeldamas potvyni, nesupratau prie ko cia vandens greitis.
mobilunkas 2020-03-10 20:56
na traukia menulis vandeni, tai visa vandeni traukia kuris yra menulio pusej, vanduo ne dujos, jei jis vienur pakyla, kazkur jo turi sumazet. jei vienur mazeja kitur dideja tai turi susidaryt sroves, kuriu greitis artimas zemes sukimosi greiciui. nu negali menulis vandenyno kranto vandeni traukt maziau nei vandenyno vidurio vandeni, kad vanduo nuo krasto suteketu i viduri
Paramotoras 2020-03-10 22:04
Nu man iki vandens kokia 70 metru. Potvyniai ir atoslugiai kasdien. Kada bus nesunku paziureti i googla suvedus tide ir vietobes pvadinima. Aukstis dar priklauao nuo slegio bei vejo krypciu. Kas privaro papildomo vandens. Vienok cia kažkoki imbicilai susirinke jei net i googla nesugeba subesti 2 zodziu ir perakaityti vos ne pirma nuoroda.
AAA000 2020-03-10 23:00
taigi vanduo ne tik del pavirsiaus itempimo ir gravitacijos nenulekia Menulin. dar turi ir vidines jegas - vandenilines jungtis. jos ir priesinasi. yra pusiausvyra tarp gravitacijos ir vidiniu itempimu. viskas ten paskaiciuojama. visokie vejai - cia tik papildomas faktorius. per sasmaukas irgi teka del potvyniu-atoslugiu - buna ziaurios sroves kur daug durniu paskandina... sukuriai visokie apie sausumos kysulius - pvz Pietu Afrikoj -ziauriai ten skandina laivus. Olandijoj-Danijoj tam net uztvankas specialiai stato - kad sroves ribot. paskandintu ten kruvas teritoriju kitaip... ------- jei tik dabar pastebejai - tai ir pats ne geresnis matyt
ddd 2020-03-11 00:56
Taigi esmė tame, kad pagal elementarius skaičiavimus aiškiai matosi, kad mėnulis negali sukelti tokių potvynių (kai kurios vertės suapvalintos): ro = 1000 kg/m^3 - vandens tankis; Vv = 1 km^3 - vienetinis vandens tūris; Mv = ro*Vv = 1000 kg - vienetinio vandens tūrio masė, t.y. vienetinį vandens tūrį traukia apie 9 810 N jėga; Mm = 7,35*10^22 kg - Mėnulio masė; G = 6,674*10^(-11) m^3/kg/s^2 - traukos pastovioji; Ržm = 384 400 km - vidutinis atstumas tarp Žemės ir Mėnulio svorio centrų; Rž = 6400 km - vidutinis Žemės spindulys; Fmv = G*Mv*Mm/(Ržm-Rž)^2 = 6,674*10^(-11)*1000*7,35*10^22/((384 400-6400)*10^3)^2 = 0,034 N. Dar nevertinta vandens masės inercija (ši dedamoji atskirais atvejais gali ir padėti potvyniui, neturi reikšmės koks veiksnys yra lemiamas; šiuo metu atmeskime atvejus, kai pati inercija yra lemiamas veiksnys), klampis, paviršiaus įtempis ir pan., kurie tik dar labiau priešintųsi Mėnulio traukos poveikiui. Taigi išeina, kad 0,034 N Mėnulio "traukos" pajėgi, ne tik išjudinti, bet ir pakelti į kelių metrų aukštį 9810 N svorio masę. Taigi išeitų, kad ne Mėnulio trauka, o kiti veiksniai turi lemiamą įtaką visais metų laikais pasikartojantiems potvyniams.
ddd 2020-03-11 01:22
Tai kaip čia išeina: Žemė traukia labiau, tačiau vanduo juda Mėnulio link? Primenu vanduo yra nespūdus (beveik), todėl teiginys, kad nuo Žemės traukos vanduo sugniuždomas, o veikiant Mėnuliui dalinai grįžta į pradinę padėtį, netinka. Žemė sukasi iš rytų į vakarus, Mėnulis sukasi ta pačia kryptimi kaip ir Žemė. Taigi išeitų, kad Mėnulis "varo" vandenį iš vakarų į rytus. Su topoogija viskas gerai, bet jei lemiamas veiksnys yra Mėnulis (čia taip šis straipsnis teigia), tai visose vakarinėse pakrantėse, kurias skalauja vandenynai turėtų būti potvyniai, o rytiniuose - atoslūgiai. Tačiau potvynių žemėlapiai rodo ką kitą (Kaip pavyzdį ir pateikiau Panamą ir Afriką, tiksliau centrinės Afrikos vakarinius ir rytinius krantus).
AAA000 2020-03-11 01:35
siaip atvirksciai --------- jokios mases nera. yra tik jegos poveikis ir balansines jegu sistemos. o mase - tiesiog jegos kazkokia pastovi israiska, subalansuotoje sistemoje. kai ji pastovi - yra tipo "mase" - prie kurios visi iprate. o vat Menulis siektiek isbalansuoja jegu pusiausvyros sistema, bet kartu su visa kita kruva faktoriu. Menulis tiesiog didziausias pastebimas isbalansuojantis faktorius. manyciau kazkada Zeme suletins irgi iki to ,kad ji bus i Menuli atgrezta visalaik ta pacia puse bet cia negreit tau reikia susistatyt sistema ir ziuret kiek kinta viena ir kita pusiausvyru puse, o ne kazkokia abstrakcia jega issiskaiciuot. jei imt tik Menulio poveiki, tai manau rezultatas jei i 50+% nuo ismatuojamo pateks - tada teisingai paskaiciuota. del gniuzdymo - jei butu bandens gniuzdymas kaip pvz su dujomis - tai jokiu potvyniu isvis nebutu. butu idealiai lygus vandens pavirsius butent del to ir vyksta - nes is esmes vanduo nespudus tiesiog kaip smelis. bet smelis laikosi tik trinties pagalba, o vanduo vandenililiu jungciu.
ddd 2020-03-11 01:45
Taip, Tu teisus - iš vakarų į rytus. Tačiau tolesnis teigimas, kad vanduo nuo Mėnulio traukos turėtų "bėgti" ant vakarinių pakrančių, logiškai teisingas.
AAA000 2020-03-11 01:52
kas tau logiskai teisinga - kai neirodyta net gravitacijos prigimtis - stumiamoji ar traukiamoji
ddd 2020-03-11 02:03
Ir dar. Absoliučiame vakuume (tokia paprastai ir laikoma kosminė erdvė) visiškai jokios įtakos kūno judėjimui neturi kūno paviršiaus įtempimai ar net kūno pavidalas (nėra pasipriešinimo). Jei traukos jėgų pusiausvyros taške (Lagranžo taške) pusiausvyra neišlaikoma, tai kūnas esantis šio taško aplinkoje pradės judėti didesnės traukos kryptimi. Ir tik dėl inercijos kūnas priklausomai nuo paviršiaus įtempimų dydžio judėdamas daugiau ar mažiau pakeis pavidalą (artimesnės traukos šaltinio centrui esančios sritys bus traukiamos didesne jėga). Ir tai vakuume praktiškai nepriklauso nuo to ant kiek didesnė jėga.
ddd 2020-03-11 02:06
Apie tai ir kalba. Juk straipsnyje teigiama, kad Mėnulis traukia. Todėl vadovaudamasis šiuo teiginiu ir rašau, kaip tokiu atveju logiškai turėtų gautis.
AAA000 2020-03-11 02:23
vakumas nera tuscias. fizika teigia kad egzistuoja dar ir jegu laukai - tame tarpe ir vakume. mes tiesiog nezinom kas pernesa, ar kaip persinesa poveikis. as manyciau kad tai irgi fizinis pernesejas - tiesiog greiciausiai dar smulkesnio lygmens. ir kai juda vakume - greiciausiai yra fizinis pasipriesinimas - del to ir egzistuoja tokios konkrecios greicio ribos kaip sviesos ar ten elektromagnetizmo. nu as cia taip galvoju esu mates kazkur video, kaip vakume nufilmuoja gravitacini poveiki i kelias molekules duju berods ar kazko ten. tankaus objekto is sono. ir kita video - kosmose dare kazka panasaus tik su siektiek tankesne medziaga. kazkokios strukturos kaip ir formuojasi. sulipineja i gniutulus, o ne pasiskirsto kaip dujos. fig ten suprasi
ddd 2020-03-11 02:48
Dėl masės nelįsiu į ginčus (mano manymu panaudoję trauką galime netiesiogiai nustatyti masę, o jėga iš viso tėra abstrakcija padedanti aprašyti mus supančius poveikius; šia tema daugiau nediskutuosiu, nes tai ne straipsnio tema), tik priminsiu, kad yra du išsireiškimai, kurie nėra visiškai tapatūs: masė ir sunkis. Straipsnyje teigiama (netiesiogiai), kad lemiamą įtaką potvyniams turi Mėnulio trauka (ir tai nėra tik pastebimas išbalansuojantis veiksnys; tai, pagal straipsnį, lemiantis veiksnys). Aš ir stengiausi įvertinti pagrindinį straipsnyje minimą veiksnį - trauką. Tavo įvardinta "abstrakčioji jėga" yra traukos jėga paskaičiuota taikant klasikinę traukos jėgos išraišką. Neteko girdėti , kad ji neteisinga, apytikslė ar taikoma tik tam tikriems atvejams (kvantinės fizikos nelieskime). Tai yra šiai dienai oficialaus mokslo pripažinta išraiška traukos jėgai skaičiuoti. Taigi skaičiavimo rezultatai turėtų būti adekvatūs. Galbūt kur nors įvėliau klaidą skaičiavimuose - visko gali būti, tik norėčiau ją žinoti.
ddd 2020-03-11 02:53
Ką čia rašai viskas gerai. Dėl kai ko galėtume padiskutuoti (ypatingai dėl terminų), bet ne ta straipsnio tema. Primenu, man užkliuvo užtikrintas teigimas, kad pagrindinis potvynių šaltinis - Mėnulio trauka.
Giedriax 2020-03-11 03:23
Galbūt lengviau būtų paaiškinti žemės potvynių mechanizmą šitaip: Pirmas žingsnis. Ignoruokime viską kas nesvarbu. Mums rūpi tik žemė ir mėnulis. Mėnulis sudaro tik apie 1.2% žemės+mėnulio sistemos masės. Antras žingsnis. Įsivaizduokime, kad žiūrime iš mėnulio. Mėnulis, kad ir nelabai stipriai, traukia žemę kartu su jos vandenynais. Žemė kieta, deformuoti žymiai sunkiau nei skystą vandenį. Vandenynų paviršius yra labiau pritraukiamas prie mėnulio, nei visos kitos kietos uolienos. Paprastumo dėlei tarkime kad visa "kietoji" žemė nesideformuoja ir lieka rutulio formos, o vandenynų paviršius labiau primena "kiaušinio" formą, kurios smaigalys nukreiptas į mėnulį. Esantys mėnulyje žmonės matytų, kad "kiaušinio smaigalys" visada nukreiptas į mėnulį. Ką matytų žemės gyventojai? Žemei sukantis aplink savo ašį jie liktų žemės paviršiuje, ir matytų kaip 24 val. periodu aplink žemę suktųsi "kiaušinis", t.y. 24 val. periodu matytų praslenkančią potvynio bangą. Trečias žingsnis. Tai kodėl potvyniai žemėje pasitaiko ne kas 24 valandas o kas maždaug 12? Paaiškinimas: nors mėnulis ir mažas, bendras žemės+mėnulio masės centras nesutampa su žemės masės centru. Dėl išcentrinės jėgos susidaro "antras kiaušinio smaigalys" priešingoje žemės pusėje nei mėnulis. Žemei besisukant per 24 valandas pamato dvi potvynio bangas. Ketvirtas žingsnis. Kodėl nesimato potvynių ežeruose ir upėse? Jie tiesiog per maži ir turi per mažai vandens, kad pamatytume didelius skirtumus. Net jūros, kurios su vandenynu jungiasi siaurais sąsiauriais (Baltijos, Juodoji, Viduržemio) pasižymi mažais potvyniais.