Pagal Italijos ir Prancūzijos patirtį sukūrė koronaviruso plitimo Lietuvoje modelį: aiškėja, kada pasieksime piką ir kiek bus susirgimų, jei laikysimės dabartinio karantino  ()

Kasdien vis griežtesnės priemonės siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, pykčiai, kaltinimai, nerimas dėl ateities, jau 290 užsikrėtusiųjų, 4 aukos ir nuolat kintanti padėtis. O dar tik antroji karantino savaitė. Jei viskas klostys tokia pačia linkme – kokius skaičius matysime po dar kelių savaičių ar mėnesių?


© Shutterstock.com

Ką galima veikti karantino metu užsidarius tarp keturių sienų. Į Tenerifę atostogų su šeima iš Vilniaus dar vasario pabaigoje prieš ekstremalios situacijos paskelbimą išskridęs Ahmedas Ghorbalas įstrigo saloje. Koronavirusas pakeitė šeimos namus, tačiau suteikė ir galimybę.

A. Ghorbalas, verslo administravimo magistras, telekomunikacijų inžinierius ir vienas Prancūzijos bendrovės „Inveniam“ įkūrėjų sudarė matematinį koronaviruso plitimo modelį, paremtą jau taikytais modeliais Ispanijai ir Italijai, bet pritaikytą Lietuvai, kaip jis pats sakė – norėdamas geriau suprasti, kokie pasirinkimai jo laukia.

„Kadangi man patinka matematika, pradėjau modeliuoti Tenerifės ir Prancūzijos, iš kur aš esu, modelius, taip pat ir modelį Lietuvai, iš kur kilusi mano žmona ir kur gyvename“, – Delfi teigė Vilniuje gyvenantis prancūzas.

Pastarąsias 10 dienų uždaroje patalpoje izoliavęsis A. Ghorbalas nagrinėjo koronaviruso plitimo duomenis iš Prancūzijos, Kinijos, Italijos, lygino įvairius veiksnius, netgi oro sąlygas.

„Norėčiau pažymėti, kad nepretenduoju į jokį tobulą modelį, tai tėra duomenimis paremtos prielaidos. Galiu klysti ir norėčiau klysti, bet tikiuosi, kad tai parodys, jog tai nėra tiesiog koks gripas“, – kuklinosi A. Ghorbalas, mat jo modelis rodo žaibišką eksponentinį augimą – jei dabar vis daugiau žmonių supranta situacijos rimtumą ir nerimauja dėl kelių šimtų užsikrėtimo atvejų, tai A. Ghorbalo matematinis modelis rodo, kad greitai užsikrėtusiųjų Lietuvoje bus tūkstančiai.

Skaičiai ims augti žaibiškai

A. Ghorbalo sukurti kiti modeliai buvo tikslūs – Prancūzijos – su 2 proc. paklaida, Italijos – su 3 proc., o modelio Tenerifėje paklaida siekė nulį proc.

Lietuvai skirtas modelis rodo, kaip koronavirusas gali plisti šalyje artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais. Nuo pirmojo patvirtinto koronaviruso atvejo Lietuvoje praėjus jau beveik mėnesiui užsikrėtimų skaičius iš pradžių augo pamažu – po vieną, kelis atvejus, vėliau po 7-8 per dieną, kol pasiekė po keliolika patvirtintų atvejų per dieną ir pasiekė 290.

Bet šie skaičiai, labai tikėtina, augs. Jau balandžio pradžioje užsikrėtusiųjų gali būti per tūkstantį, dar po kelių savaičių – jau apie 3 tūkst., o piką bendras susirgusiųjų skaičius turėtų pasiekti gegužės pradžioje – beveik 7 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu.

Ir tai tik tuo atveju, jei Lietuva laikysis bent jau tų griežtų karantino sąlygų, kurios patvirtintos kovo 24-ąją. Nesilaikant rekomendacijų ir nurodymų užsikrėtusiųjų, o vėliau ir aukų skaičius gali augti, ypač dėl to, kad tie asmenys, kuriems nepasireiškia simptomai, nesilaikė saviizoliacijos ir karantino nurodymų ir kurį laiką skleidė virusą. O galėjo būti ir dar blogiau.

„Pavyzdžiui, jei visiškas karantinas būtų įvestas tik balandžio 1-ąją, tai maždaug gegužės 20-ąją jau turėtume apie 20 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Dabar modelis rodo tą kovo 24-osios atskaitos tašką – po 21 vienos dienos visi infekuotieji arba pasveiks, arba, deja, kai kurie jų mirs, būtent todėl kreivė ims leistis žemyn“, – teigė A. Ghorbalas.

Šimtai aukų – tik pradžia

Jo pateiktoje simuliacijoje įtraukti oro sąlygų, medikų užsikrėtimo ir net į tėvynę grįžtančių, potencialiai užsikrėtusių ir virusą platinančių emigrantų. Tiesa, nors A. Ghorbalas pripažįsta, kad jo modelis yra realistinis, jis galėjo tik spekuliuoti kiek tinkamų respiratorių turės gydytojai – vidutinė imtis gali neatitikti realybės ligoninėse, kurioms trūksta net elementarių kaukių.

A. Ghorbalas taip pat pažymėjo, kad nepaisant skambių Lietuvos valdžios pareiškimų apie pasiruošimą, apie didelį lovų ligoninėse skaičių ypač svarbus ir medicinos personalo bei tinkamos įrangos paruošimas – jei nėra užtektinai dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų, galima tikėtis didesnio aukų skaičiaus.

Šiuo metu A. Ghorbalas savo modelyje iš 7 tūkst. infekuotųjų 10-iai proc. jų numato rimtus išbandymus – kovą dėl gyvybės intensyvios priežiūros skyriuose.


© A. Ghorbal pav.

„Kitaip sakant, Lietuva turi būti paruošusi bent 700 lovų intensyvios priežiūros skyriuose“, – sakė A. Ghorbalas, tačiau įspėjo, kad daugėjant užsikrėtusių medikų ir slaugytojų skaičiui elementariai augs ne tiek bendras užsikrėtusiųjų, o kiek aukų skaičius – likę medikai gali tiesiog nespėti tinkamai pasirūpinti susirgusiais.

„Modelis paremtas PSO duomenimis, kad liga COVID-19 pasireiškia žmonėms, kurie arba nerodo jokių simptomų, kuriems pasireiškia lengvi simptomai, aiškūs ir sunkūs simptomai, kuriems jau reikia intensyvios priežiūros.

Jei nėra pakankamai medicininės pagalbos pastaraisiais dviem atvejais – neužtenka plaučių vėdinimo ventiliatorių, trūksta medikų ar slaugytojų, mirčių skaičiai būna dideli.

Todėl Italijoje jau po dviejų savaičių matėme tokią šiurpią mirčių statistiką“, – teigė pašnekovas. Jis taip pat pažymėjo, kad jo modelis paremtas prielaida, jog kasdien testuojamų asmenų skaičius neaugs daugiau nei 50 proc.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Vaidas Saldžiūnas

(42)
(11)
(31)

Komentarai ()