Italai ir ispanai prisibendravo: kodėl vokiečiams ir lietuviams negresia toks krachas, koks nutiko šiose šalyse  (4)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas socialiniame tinkle pasidalino svarstymais, ar Lietuvą galėtų ištikti Italijos scenarijus. Pasirodo, kad koronaviruso plitimo greičiui didžiulę įtaką turi vaikai ir gyvenimo būdas.

„Mus visus domina klausimas, kaip toliau vystysis ši koronoviruso pandemija? Ar Lietuvoje atsikartos Italijos scenarijus? Aš sakyčiau, kad mažai tikėtina“, – rašo LSMU profesorius.

Pasak prof. M. Stankūno, tam yra keletas priežasčių. Viena iš jų – vaikų kontaktavimas su bendraamžiais.

„Virusas be šeimininko išgyvena nuo kelių valandų iki 3 dienų, ant nerūdijančio plieno paviršiaus. Tad jei nėra kontaktų tarp žmonių ar jų daiktais, virusas neplinta“, – sako M. Stankūnas.

Profesorius retoriškai klausia – kodėl koronaviruso atvejų skaičius gerokai sparčiau auga Italijoje ar Ispanijoje, nei Vokietijoje ar Švedijoje?

Atrinkome geriausius pasiūlymus apsauginėms kaukėms iš Aliexpress ir Gearbest: viskas iš Europos sandėlių, maksimaliai greitas pristatymas į Lietuvą (Ribotas kiekis, labai greitai išperkama)

„Ką tik perskaičiau dar 2008 m. Joel Moossong su bendrautoriais publikuotą straipsnį. Čia autoriai tyrinėjo kelių Europos šalių gyventojų kontaktus skirtingose amžiaus grupėse per 1 dieną ir žiūrėjo, kaip tai gali atsiliepti infekcinių ligų plitimui. Buvo nustatyta, kad aktyviausiai tarpusavyje bendrauja mokyklinio amžiaus vaikai, – feisbuke rašo profesorius.

– Tačiau per dieną tenkantis kontaktų skaičius yra skirtingas atskirose šalyse. Jei italai vaikai per dieną turi net 9 fizinius kontaktus su bendraamžiais, tai vokiečių vaikai 2-3. Jei mes pažiūrėsime, kaip mokyklinio amžiaus vaikai bendrauja su pagyvenusio amžiaus asmenimis, tikriausiai seneliais, tai matome irgi didžiulius skirtumus: 0,77-1,27 kontakto per dieną Italijoje ir 0,23-0,34 Vokietijoje.“

Todėl, pasak profesoriaus, galima galvoti, kad Italijoje virusas galėjo staigiai plisti dėl to, kad žmonės, o ypač vaikai, gerokai daugiau kontaktuoja vieni su kitais. Šiaurės šalyse gyvenančių žmonių būdas yra šiek tiek uždaresnis – būtent tai nėra palanku staigiam infekcijos plitimui.

Kaip rašo M. Stankūnas, kol kas tikslių išvadų padaryti negalima, tačiau atmesti šios prielaidos irgi nereikėtų.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Aut. teisės: delfi.lt

(19)
(3)
(16)

Komentarai (4)