Nauja psichozė? Visame pasaulyje graibstomi vaistai gali sukelti tragiškas pasekmes  ()

Nenumaldomai pasaulyje plintant koronavirusui, visų šalių mokslininkai stengiasi surasti efektyvius gydymo metodus. Vakcinos nuo korovirusinės infekcijos sukūrimas ir įdiegimas į praktiką yra pakankamai ilgalaikis procesas, todėl karštligiškai bandoma tikrinti įvairių jau esamų vaistų efektyvumą.


Ne vienas šeimos gydytojas sulaukia iš savo pacientų klausimų apie naujus internete siūlomus gydymo metodus, panaudojant jau žinomus vaistus. Pataruoju metu pasirodė ypač daug straipsnių apie kai kurių preparatų, naudojamų prieš ŽIV infekciją, Ebola virusą, gerą efektą kovojant ir su koronavirusine infekcija. Bet, tikriausiai, didžiausią ažiotažą sukėlė medikamentų, taikomų maliarijai gydyti, panaudojimas kovai prieš COVID-19. Ta tema parašyta jau ne vienas šimtas straipsnių, o JAV ir Brazilijos vadovai jau iš anksto paskelbė, kad šie vaistai yra vos ne panacėja, norint nugalėti koronavirusą.

JAV, Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Prancūzija, Indija, Kenija, Nigerija, Marokas, Alžyras, Tunisas ir eilė kitų šalių leido taikyti priešmaliarinius vaistus gydymui ligonių, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija. Nenorėčiau to įvardinti nauja psichoze, bet šių vaistų pareikalavimai pradėjo didėti eksponentine kreive. Taip, vien tik nuo šių metų kovo 1d. iki kovo 16d. vieno jų paklausa išaugo 57%, o kito – net 90%.

Indija, norėdama užtikrinti pakankamą kiekį priešmaliarinių vaistų vidinei rinkai, uždraudė šių preparatų eksportą į kitas šalis, o daugelio šalių vaistinės sustabdė jų prekybą, nes pastebėta, kad prasidėjo nekontroliuojama savigyda nuo koronaviruso bei padaugėjo mirties atvejų nuo šių vaistų perdozavimo.

Gera reklama šiems preparatams Europoje buvo prancūzų mokslininkų atlikti klinikiniai tyrimai, kurie, matomai, suteikė tam tikros vilties. Bet, deja, susipažinus su atliktų tyrimų apimtimi, kai kam pagrįstai kilo tam tikros abejonės. Juk tirta tik 20 užsikrėtusių COVID-19 ligonių, šeši iš kurių nutraukė tyrimus, 3 atsidūrė reanimacijoje ir vienas mirė.

Kontrolinę grupę sudarė 16 sergančių asmenų, kurie gavo placebą. Aišku, farmacinės kompanijos suinteresuotos atliekamais tyrimais ir dar daugiau, matyt, teigiamais rezultatais. Ne veltui farmacijos gigantas „Bayer“ padovanojo 3 mlj. tablečių antimaliarinių vaistų atlikti klinikiniams bandymams JAV, o Minesotos universiteto mokslininkai tyrimų apimtis praplėtė iki 1500 pacientų. Pietų Korėjos, šalies, kuri kone efektyviausiai neskelbdama karantino susitvarkė su koronavirusine infekcija, mokslininkų grupė klinikiniams tyrimams taikė kombinuotą gydymą antimaliariniais vaistais kartu su priešvirusiniais preparatais. Klinikinis efektas gautas, bet išryškėjo sunkios aritmijos.

Skaitomiausi Naujausi

Šiuo metu daugelyje šalių dešimtimis atliekami klinikiniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar priešmaliariniai vaistai yra pakankamai efektingi kovojant su koronavirusine infekcija.

Tenka pasidžiaugti, kad Vilniuje „Santaros“ klinikose taip pradėtas sergančiųjų COVID-19 gydymas priešmaliariniais preparatais. Kiek jie bus efektyvūs, parodys ateitis. Kad priešmaliariniai vaistai veikia koronavirusą, yra pakankamai daug eksperimentinių darbų, bet jie visi atliekami mėgintuvėliuose, naudojant beždžionių ląstelių kultūras ir pan.

Priešmaliariniai vaistai medicinoje naudojami jau 70 metų ne tik maliarijos, bet ir sunkiausių autoimuninių ligų kaip raudonosios vilkligės, reumatoidinio artrito gydymui. Jų pašalinis poveikis irgi pilnai ištirtas. Tai tikrai pakankamai toksiški preparatai, galintys pažeisti kepenis, inkstus, virškinimo traktą, centrinę nervų sistemą, akis ir t.t. Pilnai aprašyti pašaliniam poveikiui neužtektų vieno puslapio. Bet jie naudojami tais atvejais, kada kitos išeities nėra.

Šiuo metu dar nėra išsamių klinikinių tyrimų, kurie galutinai atsakytų į klausimą, ar priešmaliariniai vaistai tikrai efektyvūs kovojant prieš koronavirusą. Tenka konstatuoti, kad, atliekant klinikinius tyrimus, šių vaistų efektyvumas dažnai testuojamas gydant ligonius, kuriems koronavirusinė infekcija pasireiškė lengva ar vidutine forma. Kadangi šie vaistai maliarijai gydyti pasižymi stipriu priešuždegiminiu, temperatūrą mažinančiu poveikiu, todėl dažnai greitai gaunamas klinikinis pagerėjimas. Bet ar jie efektyviai naikina koronavirusą žmogaus organizme? Daugelis mokslininkų mano, jog tam įrodyti dar reikalingi išplėstiniai klinikiniai tyrimai, būtinai apimant sunkiausias koronavirusinės infekcijos ligos formas.

Ar turime teisę šiuos vaistus naudoti? Dauguma gydytojų atsako, kad taip. Kritiniais atvejais, kada nematome kitos išeities, paaiškinus ligoniui ir gavus jo sutikimą, šių preparatų taikymas, galbūt, gali išgelbėti gyvybę. Baisiausias dalykas, kas galėtų būti, tai savigyda šiais vaistais. Tik gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, esamas ligas, galimas komplikacijas, gali priimti sprendimą dėl tikslingumo skirti ar neskirti priešmaliarinius vaistus.

Aišku, visas pasaulis laukia vakcinos, bet realu, kad ji pasirodys po metų ar pusantrų. Dabartiniame etape neabejotinai efektyvus vaistas nuo koronaviruso yra persirgusio ligonio plazma, kuri įsotinta antikūnais, neutralizuojančiais COVID-19. Kiek mes jos galime turėti, tai jau kita problema. Todėl šiuo metu geriausias gydymo metodas – neužsikrėsti koronavirusu, todėl būtinos visos asmeninės apsaugos priemonės, maksimalus vengimas nereikalingų socialinių kontaktų, griežta asmens higiena.

Prof. Julius Kalibatas, Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Julius Kalibatas
(3)
(2)
(1)

Komentarai ()