Gyvybiškai svarbus mikroelementas - jis padeda apsisaugoti nuo virusų ir net lengvina ligos eigą  ()

Apie cinko naudą kalbama gana seniai. Jis dalyvauja praktiškai visose organizmo medžiagų apykaitos reakcijose. Šis mikroelementas svarbus imunitetui ir virškinimo sistemos veiklai, moterų ir vyrų lytinėms funkcijoms, palaiko normalų vaikų augimą ir vystymąsi. Tačiau šiandien vis dažniau prisimenami ir tyrimai, pagrindžiantis cinko naudą kovojant su virusais.


Paveikia virusus

Pirmą kartą apie galimą cinko naudą peršalus paskelbta 1984 m. 2018 metais Tarptautiniam medicinos mokslininkų susivienijimui „Cochrane Collaboration“ priklausantys tyrėjai išanalizavo 15 atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų tyrimų duomenis, kurie apėmė 1360 žmonių.

Apžvalgos autoriai tuomet padarė išvadą, kad pirmą peršalimo dieną ėmus vartoti sirupą, tabletes ar pastiles su cinku, ligos simptomai buvo švelnesni, o pats negalavimas truko trumpiau.

Koronaviruso pandemijos metu mokslinikų prisimenamas ir dar 2010 metų lapkritį paskelbtas tyrimas, kuriame teigiama, kad cinkas slopina koronavirusų ir arterivirusų RNR polimerazės aktyvumą in vitro (mėgintuvėlyje), o cinko jonoforai blokuoja šių virusų dauginimąsi ląstelių kultūrose.

Tyrimo autoriai teigė, kad tarp teigiamos grandinės koronavirusų yra nemažai svarbių patogenų. Jie išvystė įvairiai, tačiau juos visus sieja faktas, kad nuo koronavurusų priklausoma jų polimerazė (fermentas) yra pagrindinis jų sintezės (prisijungimo) mechanizmo fermentas.

„Kadangi šis fermentas atlieka gyvybiškai svarbią viruso DNR sintezės prieš ląstelės dalijimąsi ciklo funkciją, jos yra pagrindiniai antivirusinių tyrimų taikiniai.

Yra žinoma, kad kai ląstelėse padidėja cinko koncentracija, tai veiksmingai sutrikdo keleto koronavirusų dauginimąsi.

Atlikdami šį tyrimą ne tik parodėme, kad koronavirusų ir arterivirusų dauginimasis gali būti blokuojamas padidinus cinko lygį, tačiau taip pat norėjome įrodyti, kad šis poveikis gali būti siejamas su tiesioginiu nidovirusų slopinimu“, – rašo tyrimo bendraautoriai.

Iš tiesų dar anksčiau buvo nustatyta, kad cinko jonai dalyvauja daugybėje skirtingų ląstelės procesų ir turi esminės įtakos įvairių fermentų aktyvumui. Cinko jonai greičiausiai yra svarbus daugybės virusinių baltymų kofaktorius (į fermento sudėtį įeinanti nebaltyminės kilmės, nedidelės molekulinės masės organinė medžiaga).

Skaitomiausi Naujausi

Mokslininkams tuomet pavyko įrodyti, kad cinkas ir piritionas slopina nidovirusų dauginimąsi mėgintuvėlyje, taip pat cinkas grįžtamai slopina išskirtų nidovirusų sintezės aktyvumą.

Tačiau specialistai tiek tuomet, tiek šiuo metu tikina, kad negalima teigti, jog cinkas yra stebuklingas vaistas nuo koronavirusų.

„Nors buvo tiriama daug medžiagų, registruoti antivirusiniai preparatai kol kas negali veiksmingai išgydyti SARS ir kitų nidovirusų sukeltų ligų“, – rašoma tyrimo rezultatų aptarime.

Taigi, patvirtino vaisto nuo koronaviruso vis dar nėra.

Cinko nauda nepamatuojama

Bet grįžtat prie cinko naudos ir reikalingumo žmogaus organizmui – jis nepamatuojamas. Stokojant cinko, dažnai susergama peršalimo ligomis, kamuoja lėtinis nuovargis, odos sausumas. Todėl reikėtų kartą per metus reikėtų išsitirti cinko kiekį kraujyje ir pasikoreguoti mitybą, jei reikia, vartoti maisto papildus.

Cinko paros norma suaugusiems žmonėms 12 mg. Nėščioms ir savo pienu maitinančioms moterims cinko reikia daugiau – 15 mg/parai.

Didelis kiekis cinko yra raudonoje mėsoje, jautienoje ir avienoje, kepenyse, sūryje, kruopose, pupelėse, avinžirniuose, saulėgrąžų ir arbūzų sėklose, anakardžiuose, kedrinėse pinijose, arbatoje, kavoje, piene, obuoliuose, kriaušėse, bulvėse, krevetėse, austrėse, kai kuriose žuvyse, pavyzdžiui, silkėse.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(10)
(1)
(9)

Komentarai ()

Susijusios žymos: