Singapūras buvo laikomas pavyzdžiu, kaip reikia tvarkytis su COVID-19, o dabar pateko į didelę bėdą  ()

Dar mažiau nei prieš mėnesį Singapūras buvo vienu geriausių kovos su koronavirusu pavyzdžių. Sausio 23 dieną pirmąjį COVID-19 atvejį užfiksavusi valstybė padarė praktiškai kiekvieną pasiteisinusį veiksmą – kone be klaidų surado su užsikrėtusiaisiais kontaktavusius žmones, užtikrino tvarką gatvėse, nemokamai testavo visus savo piliečius.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bet prieš keletą dienų ilgai statyta siena prieš koronavirusą sugriuvo. Užsikrėtimų skaičius Singapūre staiga pašoko dvigubai. Nuo kovo 17 dienos šalyje užsikrėtusių skaičius nuo 266 padidėjo net iki 10 141 (balandžio 22 dienos 12 val. duomenys, – red.).

Šie skaičiai 5,7 milijono gyventojų valstybei – itin grėsmingi.

Singapūras tikėjosi, kad yra apsaugotas nuo antrosios bangos, juolab, jog valstybė turi pranašumų prieš kitas su COVID-19 kovojančias šalis. Šalis turi vos vieną sausumos sieną ir gali užtikrinti labai griežtą oro erdvės kontrolę. Valstybė žinoma dėl aukščiausios klasės sveikatos sistemos, o dėl valdymo formos spėjo pritaikyti griežtą gyventojų stebėjimą.

Tačiau kas nutiko, kad Singapūro planas nesuveikė?

Panašu, kad atsakymas slypi perpildytuose bendrabučiuose, kuriuose gyvena daugybė darbininkų iš kitų šalių ir nesugebėjimo įvertinti, kokiu greičiu infekcija gali plisti mieste, kuriame nebuvo pritaikytos Vakarų pasaulio šalyse jau įprastos karantino taisyklės.

Pasiruošė dar 2003-aisiais

Iš pradžių visam pasauliui atrodė, kad Singapūro planas tikrai pasiteisins. Šaliai pavyko suvaldyti srautus iš Kinijos, o tam puikiai pagelbėjo priverstinis karantinavimas, kontaktų sekimas. Singapūras užtikrino, kad kiekvienas atvykęs lėktuvu ir galėjo būti protrūkio zonoje, būtų izoliuotas ir prižiūrimas.

Tuo pačiu metu šalis paskelbė į visuomenę nukreiptą kampaniją, raginančią laikytis nurodytų taisyklių.

Singapūro ligoninėse jau buvo specialios izoliuotos palatos ar net skyriai, kurie atsirado dar per 2003 metų SARS pandemiją, tad jau nuo pat koronaviruso plitimo pradžios buvo galima užtikrinti saugų gydymą, taip pat apsaugant ir medicinos darbuotojus.

Singapūro ligoninės nacionalinio universiteto infekcijų kontrolės tarybos vadovas Dale'as Fisheris pabrėžė, kad svarbiausiu tapo ir kitas žingsnis: „Singapūras neleido užsikrėtusiems pacientams sugrįžti į bendruomenę.“

Singapūre lengvai sergantys pacientai vis tiek turėdavo būti ligoninėse. Tai trukdavo iki momento, kai jų testai būdavo neigiami. Karantinavimasis namuose nebuvo leidžiamas.

Iškalbingas palyginimas su Honkongu

Plačią testavimo imtį pasirinkęs ir visus užsikrėtusius izoliavęs Singapūras netgi sugebėjo tapti sąlyginai atvira valstybe. Didžioji dauguma verslų ir toliau dirbo kaip įprasta.

„Norime, kad gyvenimas tekėtų įprasta vaga. Norime, kad verslai, bažnyčios, restoranai ir mokyklos būtų atidaryti. Taip atrodo sėkmė. Priėmus reikiamus pokyčius viskas turi judėti į priekį“, – viename laiške dar prieš skaičių šuolį rašė D.Fisheris

Toks Singapūro pasirinktas kovos su koronavirusu būdas tapo visišku kontrastu Honkongui, kuriame yra panašus gyventojų skaičius.

Honkonge nuo vasario buvo uždarytos mokyklos. Biurokratai buvo skatinami dirbti namuose, nors žmonės po miestą keliavo gana laisvai. Pradėjus didėti užsikrėtimų skaičiui Honkongas paskelbė apie naujas griežtesnes priemones.

Ir dabar Honkongui gerokai geriau sekasi tvarkytis su antrąja užsikrėtimų banga.

Singapūras mokyklas ir kai kurias darbovietes uždarė tik po to, kai sparčiai ėmė augti COVID-19 atvejai.

Šis, iš dabartinio taško, pavėluotas sprendimas prisidėjo prie ženkliai pakilusių skaičių. Kai praėjusį ketvirtadienį Honkongas paskelbė apie 4 naujus užsikrėtimo atvejus, Singapūras pranešė apie 728.

Pražiūrėjo „tiksinčią bombą“

Iki balandžio mėnesio atrodė, kad Singapūras tvarkosi užtikrintai. Tačiau iki tol neužfiksuoti klasteriniai atvejai ėmė plėstis.

Laisvesnės Singapūro priemonės galėjo pasiteisinti tik tuo atveju, jeigu pavyktų sulaikyti iš kitų šalių įvežamų užsikrėtimų, o COVID-19 atvejai viduje – aptikti greitai.

Tą pačią akimirką, kai šios priemonės nesuveikė, infekcijos plitimas pasiekė milžinišką greitį, kurio nebūtų, jeigu veiktų griežtas karantinavimas.

Daug klasterinių atvejų yra susiję su didele Singapūro imigrantų populiacija. Akys nukrypo į iš Pietų Azijos atvykusių darbininkų dalį, kurie gyvena perpildytuose bendrabučiuose. Paaiškėjo, kad vykdant testavimus šie taškai buvo pražiūrėti.

Kilus antrajai bangai daugybė bendrabučių – karantinuoti, bandoma patikrinti visus darbininkus.

Požiūris į imigravusius darbininkus – žiaurus

Kol kas nėra aišku, ar infekciją paskleidė iš kitų šalių atvykę imigrantai ar virusas jau kurį laiką cirkuliavo tarp ilgai netikrintų darbininkų.

Tačiau sveikatos specialistai įspėja, kad bendrabučiuose sąlygos – palankios viruso plitimui. Atstumo laikymasis ar namų karantinavimasis yra praktiškai neįmanomas.

Naujienų pranešimas apie augančius COVID-19 atvejus Singapūre

„Bendrabučiai buvo tiksinti bomba. Singapūras su užsieniečiais darbininkais elgiasi siaubingai. Valdžia leidžia darbuotojus gabenti krovininiais sunkvežimiais, kuriuose nėra sėdynių. Jie gyvena perpildytuose bendrabučiuose susigrūdę tarsi sardinės. Viename kambaryje būna 12 žmonių“, – pasaulyje greitai išplitusią žinutę rašė Singapūro teisininkas ir buvęs diplomatas Tommy Kohas.

Dėl antrosios koronaviruso bangos Singapūras jau paskelbė apie naują priemonių paketą. Jame – ir nauji nurodymai gyventojams, ir itin griežtos bausmės. Atstumo laikymosi taisykles pažeidusiems gyventojams gresia kalėjimas iki 6 mėnesių.

Parengta pagal CNN ir „New York Times“ informaciją.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(6)
(4)
(2)

Komentarai ()

Susijusios žymos: