Kodėl vyrai nuo COVID-19 miršta kur kas dažniau nei moterys?  (3)

Visame pasaulyje – Kinijoje, Italijoje, JAV ir kitose pasaulio valstybėse – vyrų mirtingumas susirgus COVID-19 yra gerokai didesnis nei moterų, rašo „Science Alert“.

Skirtumai tarp vyrų ir moterų mirtingumo nuo COVID-19 registruojami beveik visose pasaulio valstybėse.

Kodėl taip yra? Ar vyrus į kapus dažniau nuvaro genetika, hormonai, imuninė sistema, ar jų elgsenos veiksniai?

Australijos La Trobe universiteto genetikos profesorė Jenny Graves įsitikinusi, kad priežastis yra visų šių veiksnių sąveika. Ir ji būdinga ne tik SARS-CoV-2 virusui. Tiesą sakant, skirtingas lyčių atsakas į įvairiausias ligas būdingas ne tik žmonėms, bet ir kitoms žinduolių rūšims.

Liūdni skaičiai

Italijoje ir Kinijoje vyrų mirtingumas nuo naujojo koronaviruso sukeltos ligos yra daugiau nei dukart didesnis už moterų. Niujorko mieste vyrai sudaro apie 61 proc. visų mirštančių pacientų.

Vienas ryškiausių veiksnių, leidžiančių prognozuoti ligos eigos sunkumą ir baigtį, yra paciento amžius. Tačiau amžius negali paaiškinti visame pasaulyje regimo mirtingumo pasiskirstymo pagal lytis – vyrai nuo šios ligos miršta dažniau visose amžiaus grupėse, nuo 30 iki 90+ metų. Be to, pasaulinis moterų gyvenimo trukmės vidurkis yra 6 metais didesnis nei vyrų, todėl populiacijoje vyresnių moterų – priklausančių rizikos grupei – yra daugiau nei vyrų.

Kitas ligos eigos prognozei labai svarbus veiksnys yra lėtinės ligos, ypač – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, diabetas ir onkologiniai susirgimai. Šiomis ligomis įprastai dažniau serga vyrai, todėl bent iš dalies būtent lėtinėmis ligomis galima paaiškinti mirtingumo skirtumus tarp lyčių.

Bet tuomet tenka kelti kitą klausimą: o kodėl vyrai dažniau serga tomis lėtinėmis ligomis, kurios, susirgus COVID-19, jiems suteikia pirmenybę eilėje link šv. Petro saugomų vartų?

Vyrų ir moterų biologiniai skirtumai

Genetiniu požiūriu didžiausias vyrų ir moterų skirtumas yra lytį lemiančioje chromosomų poroje. Moterys turi dvi vidutinio dydžio chromosomų kopijas (jos įprastai vadinamos X). Vyrai turi vieną X chromosomą ir vieną mažesnę Y chromosomą. Chromosomų dydis lemia tai, kiek genų joje „sutalpinama“ – kiekviena chromosoma gali saugoti gana didelį genų kiekį.

Pavyzdžiui, Y chromosomoje yra 100–200 genų, iš jų baltymus koduoja 45–73 genai. X chromosomoje, įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, baltymus koduojančių genų yra daugiau nei 800.

Vienas iš Y chromosomos genų – SRY – paragina embrioną tapti vyriškos lyties, nes įjungia sėklidžių vystymąsi XY genetinės sandaros embrione. Sėklidės savo ruožtu pradeda gaminti vyriškus hormonus, kurie nukreipia tolesnį kūdikio vystymąsi į berniuką.

Jeigu SRY geno embrione nėra, tuomet susiformuoja kiaušidės ir embrionas gamina moteriškus hormonus.

Būtent hormonai lemia didžiausius regimus skirtumus tarp vyrų ir moterų – genitalijų ir krūtų formą, plaukuotumą, balsą, raumeningumą, taip pat turi daug įtakos elgsenai.

Y chromosoma ir hormonai

Būtent SRY genas yra pati svarbiausia Y chromosomos dalis – didžiąją likusią šios chromosomos dalį sudaro pasikartojančios bereikšmės nukleotidų sekos, vadinamosios genetinės šiukšlės.

Yra teorija, kad bėgant metams „toksiška Y chromosoma“ praranda aktyvumo reguliavimo mechanizmus. Dėl to pagreitėja vyrų senėjimo procesas ir jie tampa jautresni virusui.

Nors daugiau sunkumų vyrams kelia tie hormonai, kurių gamybą paskatina SRY geno veikimas. Aukštesnis testosterono lygis yra siejamas su daugeliu įvairių ligų, ypač – su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, tad jis gali lemti ir trumpesnę vidutinę vyrų gyvenimo trukmę.

Kita vyriška problema – žemesnis moteriško lytinio hormono estrogeno lygis. Šis hormonas pasižymi apsauginiu poveikiu nuo daugelio ligų, taip pat – širdies ligų.

Vyriški hormonai lemia ir elgesį. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pagal testosterono lygį organizme galima prognozuoti didžiulius vyrų ir moterų polinkio į rizikingą elgesį skirtumus – rūkymą, besaikį alkoholio vartojimą, nenorą laikytis sveikatos specialistų pateikiamų gyvensenos keitimo rekomendacijų ar nenorą kreiptis į gydytojus susidūrus su sveikatos problemomis.

Štai Kinijoje milžinišką vyrų ir moterų mirtingumo nuo COVID-19 skirtumą gali lemti rūkymas: šioje šalyje rūko beveik pusė vyrų ir vos 2 proc. moterų. Kiniškoje mirtingumo nuo naujojo koronaviruso statistikoje vyrai sudaro daugiau nei du trečdalius aukų.

Rūkymas yra itin svarbus rizikos veiksnys ne tik kvėpavimo takų ligų, bet ir onkologinių ligų kontekste. O vėžiniai susirgimai savo ruožtu yra dar vienas veiksnys, pagal kurį galima prognozuoti prastesnę COVID-19 ligos baigtį.

Bet daugelyje kitų valstybių ir bendras cigarečių vartojimo lygis yra žemesnis, ir rūkalių pasiskirstymas pagal lytis yra vienodesnis, todėl vien rūkymu paaiškinti visų vyrų mirčių jokiu būdu negalima. Taigi, gal lytį lemiančios chromosomos pasižymi ir kitais efektais?

Dvi X chromosomos yra geriau nei viena

Bendras X chromosomoje saugomų genų kiekis yra daugiau nei 1000. Baltymus koduojantieji šios chromosomos genai, kurių yra daugiau nei 800, gali dalyvauti daugybėje įvairiausių fiziologinių procesų – įprastiniame metabolizme, kraujo krešėjime, smegenų raidoje ir panašiai.

Dviejų X chromosomų turėjimas moteris apsaugo nuo tokių atsitiktinių nelaimių, kaip vieno kurio nors X chromosomoje saugomo geno mutacija – į darbą paleidžiama kitoje chromosomoje saugomo analogiško geno kopija.

Vyrai, turintys XY lytinių chromosomų rinkinį, negali pasidžiaugti tokia atsarginės kopijos teikiama genetine apsauga. Dėl to vyrai dažniau serga tam tikromis genetinėmis ligomis, susijusiomis su XY chromosomų poros „gedimais“, kaip, pavyzdžiui, hemofilija (kraujo krešėjimo sutrikimu).

Su pelėmis atlikti tyrimai taip pat rodo, kad X chromosomų kiekis smarkiai veikia daugelį metabolinės funkcijos skirtumų, kurie nėra priklausomi nuo lytinių hormonų veikimo.

Moterys turi ne tik dvigubą kiekį X chromosomos genų – jas palankiai veikia ir kai kurių genų skirtingų versijų derinys.

Šis XX ir XY chromosomų derinių skirtumas gali paaiškinti didelę dalį mirtingumo skirtumų – nuo pat gimimo iki gilios senatvės.

Dar vienas moterų privalumas ir vyrų trūkumas yra imuninės sistemos veikimo ypatumai.

Mokslininkams jau seniai žinoma, kad moterų imuninė sistema yra stipresnė nei vyrų. Ne visais atvejais tai yra didelis privalumas – dėl šio skirtumo moterys dažniau linkusios sirgti tokiomis autoimuninėmis ligomis, kaip vilkligė ar išsėtinė sklerozė.

Bet kuomet kalbama apie organizmo atsparumą virusams, moterys įgyja nemenką pranašumą prieš vyrus, ką parodė ir daugybė tyrimų su gyvūnais ir su žmonėmis. O tai padeda paaiškinti ir didesnį vyrų jautrumą įvairiausiems virusams – ir SARS-CoV-2, ir „originaliajam“ SARS, ir MERS.

X chromosomoje yra ne mažiau nei 60 skirtingų genų, kurie dalyvauja organizmo imuninėje reakcijoje į įsibrovėlius. Ir panašu, kad didesnis imuninės sistemos genų kiekis bei nedidelės šių genų variacijos, paveldėtos iš dviejų tėvų, moterims suteikia platesnį organizmo gynybinių įtvirtinimų spektrą.

Bendras lyčių skirtumo vaizdas

Skirtingų lyčių skirtumai vertinant polinkį susirgti, ligos eigą, gydymo efektyvumą ir kitus ligos aspektus buvo pastebėti jau seniai. COVID-19 tėra tik dar viena, toli gražu ne išskirtinė liga, kuri vyrams yra gerokai pavojingesnė nei moterims.

Ir netgi reikėtų sakyti, kad analogiški skirtumai yra stebimi ne tarp vyrų ir moterų (t. y. žmonių), o tarp patinų ir patelių (t. y. daugumos žinduolių).

Ar galima teigti, kad jautrumo įvairioms ligoms skirtumai yra tiesiog genetinių ir hormoninių skirtumų pasekmė? O galbūt šis jautrumo skirtumas, kaip ir daugelis kitų fiziologinių gyvūnų savybių, yra tiesiog vienas iš evoliucijos eigoje išsivysčiusių gyvenimo strategijos skirtumų?

Manoma, kad žinduolių patinai savo genus išplatina laimėdami konkurencinėje kovoje prieš kitus patinus, tad vyrams hormonų skatinamas rizikingas elgesys šiuo požiūriu būtų evoliucinis privalumas.

Taip pat manoma, kad žinduolių patelės įgyja evoliucinį privalumą jei geba pasirūpinti savo jaunikliais, o tam joms reikalinga stipresnė imuninė sistema. Vadovaujantis tokia logika žinduoliai vystėsi šimtus milijonų metų.

Tad mirtingumo nuo COVID-19 skirtumai tarp lyčių tėra maža detalė kur kas didesniame ir senesniame paveiksle, kurį mums nutapė genai, hormonai ir siekis perduoti savo genetinę informaciją ateities kartoms.

Aut. teisės: 15min.lt

(5)
(1)
(4)

Komentarai (3)