Bulgarijoje aptikti seniausi žinomi Homo sapiens kaulai Europoje  ()

Remiantis naujausiu tyrimu, Bulgarijos oloje aptikti seniausi Europoje kada nors rasti Homo sapiens kaulai – ir tai tampa ankstyviausiu iki šiol žinomu mūsų rūšies atsiradimo Europos žemyne įrodymu.

Vėlyvojo paleolito akmens dirbiniai iš Bacho Kiro urvo
Vėlyvojo paleolito akmens dirbiniai iš Bacho Kiro urvo
© Tsenka Tsanova, MPI-EVA Leipzig nuotr.

Šiuolaikinių žmonių atsiradimas ir plitimas Europoje – nelengvai atkuriamas laikotarpis mokslininkams: labai trūksta senovinių liekanų ir fosilijų, rašo „Science Alert“.

Tačiau šiuolaikinių žmonių atvykimas galutinai nulėmė čiabuvių neandertaliečių likimą – neandertaliečių, kurie prieš mus gyveno Europoje, ir kurių per keletą tūkstantmečių nuo Homo sapiens atvykimo čia nebeliko.

Tačiau aptikus H.sapiens palaikus ir kitus artefaktus, palaidotus giliai Bacho Kiro urve centrinėje Bulgarijoje, šis paslaptingas pereinamasis laikotarpis tampa kiek aiškesniu.

Bacho Kiro nuo seno buvo žinomas kaip turtingas paleolito fosilijų telkinys, XX amžiuje čia buvo vykdoma daugybė kasinėjimų – ir kur aštuntajame dešimtmetyje buvo atrasti žmogaus palaikų fragmentai, kurie vėliau buvo prarasti, naujame darbe rašo mokslininkai.

2015 m. čia buvo pradėti pakartotiniai kasinėjimai, ir atidengus nuosėdų sluoksnį, buvo aptikta tai, kas, panašu, yra seniausi mūsų migravusių protėvių palaikai, kokie tik buvo identifikuoti Europoje.

„Dauguma pleistoceno kaulų yra tiek sunykę, kad vizualiai negalima nustatyti, kurioms gyvūnų rūšims jie atstovauja, – sako žmogaus evoliucijos mokslininkas iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Frido Welkeris.

Kasinėjimai Bacho Kiro urve
Kasinėjimai Bacho Kiro urve
© Tsenka Tsanova, MPI-EVA Leipzig nuotr.

Tačiau tarp šimtų neidentifikuotų kaulų ir dantų ieškodami baltymų sekų, sutampančių su H.sapiens ir tam naudodami masių spektrometrijos technologiją, vadinamą „ZoomMS“, mokslininkai gavo penkis teigiamus atsakymus, datuojamus vėlyvuoju paleolitu.

Fosilijų amžiaus nustatymui pritaikę metodų derinį, apimantį ir datavimą radioaktyviąja anglimi, ir mitochondrijų DNR sekos nustatymą, tyrėjai teigia, kad šie senovės žmonės urve buvo įsikūrę daugmaž prieš 45 820-43 650 metų – nors kai kurie palaikai gali siekti ir 46 940 metų amžių.

„Todėl, mūsų žiniomis, šie kaulai atstovauja seniausius iki šiol rastus vėlyvojo paleolito europinius homininus“, – viename iš dviejų naujų radinius apibūdinančių dokumentų teigia autoriai.

Be žmonių palaikų, tyrėjai taip pat rado daugybę akmeninių įrankių, o taip pat 23 skirtingų rūšių gyvūnų kaulų artefaktus – įskaitant gabalėlius, kuriems buvo akivaizdžiai suteikta forma: pavyzdžiui, pakabučius, pagamintus iš urvinio lokių dantų. Taip pat dizainu primenančius tuos, kokius vėliau kūrė neandertaliečiai, gyvenę toje teritorijoje, kurią dabar vadiname Prancūzija.

Tyrėjai sako, kad visiškai tikėtina, jog per tūkstančius metų kontaktas tarp H.sapiens ir neandertaliečių galėjo padaryti įtaką pastariesiems, – galėjo suteikti įkvėpimo šiųjų „madai“ ir technologijoms.

„Nepaisant to, kokie buvo paskutiniųjų neandertaliečių kognityviniai sugebėjimai, senesnis Bacho Kiro urvo radinių amžius patvirtina mintį, kad šios specifinės elgesio naujovės, pastebimos mažėjančiose neandertaliečių populiacijose, atsirado dėl kontaktų su migrantais Homo sapiens“, – rašo autoriai.

Kiti nebūtinai sutinka su šia hipoteze – tačiau akivaizdu, kad visi atradimai ir nauji datavimo metodai padeda mums susidaryti išsamesnį vaizdą, kaip atrodė šis priešistorinis žmonijos posūkis.

Tyrimai skelbiami „Nature“ bei „Nature Ecology & Evolution“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(7)
(1)
(6)

Komentarai ()