Lietuva galėjo būti galinga ir didinga valstybė ir viskas dėl nedidelių skirtumų smegenyse? Panašu, kad mūsų smegenys skiriasi nuo germanų ar slavų ir kaip veikia atlygio sistema  (9)

Jau beveik 200 metų atliekami gyvūnų ir žmogaus elgesio bei psichikos nervinių mechanizmų tyrimai. Iš pradžių jie buvo nedrąsūs, tačiau tobulėjant smegenų pažinimo instrumentams tapo drąsesni ir ypač išmanūs.


© TheDigitalArtist | https://pixabay.com/illustrations/brain-electrical-knowledge-migraine-1845962/

1954 m. garsi danų verslininkė Grete Lundbeck įkūrė savo vardo fondą, kuris 2011 m. įsteigė kasmetinę vieno milijono eurų Smegenų premiją (angl. Brain Prize) už pasaulinio lygio pasiekimus smegenų tyrimų srityje. Ją 2017 m. trys mokslininkai gavo už atlygio ir mokymosi sąveikų nervinių mechanizmų tyrimus, kurie parodė, kad mūsų sprendimai kaip pasielgti ar veikti yra priimami būtent smegenų atlygio sistemai sąveikaujant su vykdomųjų funkcijų ir pažintinių gebėjimų struktūromis.

Elgesio mechanizmų evoliucija

Nors smegenų struktūra per milijonus metų keitėsi, išsamesnė smegenų sandaros analizė rodo, kad penkios pagrindinės galvos smegenų dalys (priekinės – didieji pusrutuliai, tarpinės, vidurinės, užpakalinės ir pailgosios smegenys) išliko 500 milijonų metų.

Taip pat ji rodo, kad kone visi smulkesni struktūriniai vienetai – branduoliai, žievės laukai ir takai, susiformavę dar iki žinduolių, yra ir žmogaus smegenyse (beveik visų jų net ir pavadinimai vienodi). Be to, pagrindiniai stuburinių, ypač žinduolių ir žmogaus, fiziologinių funkcijų reguliavimo ir elgesio mechanizmai yra labai panašūs.

Reguliuojami tų pačių nervinių darinių, veikia tie patys hormonai ir neuromediatoriai (tarpneuroninių sąveikų cheminiai tarpininkai – acetilcholinas, epinefrinas, serotoninas, dopaminas ir t. t.). Bendros kilmės dariniai ir mechanizmai, būdingi skirtingoms gyvūnų rūšims, vadinami homologijomis arba universalijomis.

Tokios motyvacijos ir emocijos kaip alkis, troškulys, baimė, pyktis, agresija, orientacinis refleksas yra visų stuburinių gyvūnų universalijos. Žmogiškosios universalijos – bendri visoms žmonių kultūroms ir rasėms psichologiniai mechanizmai – formavosi jau antropogenezės metu. Štai kelios iš jų: altruizmas, atjauta, mentalizacija (psichikos teorija), sąmonė, melas, pripažinimo siekis, kaltės ir gėdos emocijos.

Atlygio sistema – seniausiosios ir senosios galvos smegenų sritys – yra universalus tikslingo visų stuburinių gyvūnų elgesio anatominis pagrindas, bet išliko svarbiu ir žmogaus prigimties komponentu.

Nieko nedaro be priežasties

Psichologai ir neurobiologai jau seniai domisi gyvūnų ir žmogaus elgesio priežastiniais ryšiais: kas skatina organizmus vienokiu ar kitokiu būdu veikti, būti aktyviems, mokytis, kovoti ir apskritai vargti. Bihevioristai daugiausia iš visų psichologijos krypčių atstovų skyrė savo laiko ir resursų toms elgesio paskatoms tyrinėti. Vienas iš populiariausių paskatų mechanizmų įvardijamas kaip galvos smegenų atlygio sistema.

Gyvas organizmas – sliekas, vilkas, delfinas ar žmogus – nieko nedaro be priežasties. Vykstant evoliucijai pirmiausia visiems gyviems organizmams buvo ištobulinti ir tapo paveldimi vidinių paskatų, psichologų vadinamų varomis, mechanizmai. Pagrindinių varų, arba biologinių motyvacijų, sistema kartais vadinama FFFFF sistema: Feeding (mityba, skatulys – alkis), Fighting (kova, skatulys – pyktis ir agresija), Feeling (išgyvenamas malonumas tenkinant bet kurią reikmę), Fornicating (seksas, skatulys – lytinė aistra), Fleeing (vengimas, pasitraukimas, skatulys – baimė).

Kokio atlygio siekti ir kokio vengti, smegenų atlygio sistema viena pati nuspręsti negali. Tiesa, pradiniuose galvos smegenų evoliucijos etapuose tas sprendimas dažniausiai būdavo priimamas paveldimais nerviniais tinklais (nesąlyginiai refleksai, instinktai). Tokių greito reagavimo mechanizmų išliko ir žmogaus smegenyse (pvz., išgąstis susidūrus su gyvate, dėmesio atkreipimas į netikėtą ir neįprastą įvykį, čiaudėjimas ar kosėjimas padirginus kvėpavimo takus, kūdikio stvėrimo refleksas).

Šie reagavimo, taip pat atlygio neigiamo ar teigiamo išgyvenimo mechanizmai realizuojami paveldėtais, t. y. jau iki gimimo susiformavusiais, nerviniais tinklais. Tačiau tai, ko mes bijosime, dėl ko krimsimės, dėl ko patirsime malonius, euforiškus, kartais ekstazę primenančius išgyvenimus, yra išmokstama arba nustatoma dėl išlavėjusių pažintinių funkcijų. Taigi, vykstant evoliucijai, greta atlygio sistemos formavosi ir smegenų pažintinė, arba informacijos gavimo, apdorojimo ir laikymo, sistema (jutimai, suvokimas, mąstymas, atminties mechanizmai, o žmonijos raidos etape – dar ir kalba bei sąmonė). Informacijos apdorojimo ir laikymo funkcijas vykdo momens, pakaušio ir smilkinio žievės skiltys.

Sprendimai priimami prieškakčių dalyje

Kaktos skiltys – evoliuciniu požiūriu naujausia žmogaus galvos smegenų dalis – yra tarsi kasdienio elgesio organizavimo ir visos psichikos valdymo centras. Žinoma, šis valdymo centras glaudžiai sąveikauja su kitomis smegenų sritimis: gauna konkrečią ar apibendrintą informaciją iš kitų skilčių, grįžtamąjį priimamų sprendimų vertinimą iš atlygio sistemos (kokie nemalonumai ar malonumai laukia). Po atitinkamos analizės priimami konkretūs sprendimai, kurie įgyvendinami įvairiausių veiklų pavidalu.

Sprendimai yra viena svarbiausių kaktos skilčių dalies, vadinamos prieškakčiu, funkcijų. Gyvūnų sprendimai dažniausiai yra nulemti arba paveldėtų, arba mokymosi mechanizmų. Žmogaus sprendimai, kaip pasielgti, grindžiami ne tik mokymusi, bet ir racionaliu mąstymu. Sprendimas vienaip ar kitaip veikti ar elgtis yra smegenų pagrindinių blokų sąveikų rezultatas (1 pav.).

Prieškaktis (kaktos skilties priekinės, šoninės, vidinės ir apatinės dalys) yra svarbus atliekant kitas vykdomąsias funkcijas, kurios padeda koreguoti sprendimus: stabdo veiksmus pastebėjus, kad jie atliekami neteisingai, planuoja veiklas ir nustato prioritetus, kontroliuoja emocijas ir elgesio tinkamumą konkrečiai situacijai, paspartina arba sulėtina veiklą, yra veikliosios atminties buveinė, paskirsto energetinio bloko išteklius veikloms pagal prioritetą, padeda pažinti save patį ir savo gebėjimus ir t. t.

1 pav.: Sprendimas vienaip ar kitaip veikti ar elgtis yra smegenų pagrindinių blokų sąveikų rezultatas.
1 pav.: Sprendimas vienaip ar kitaip veikti ar elgtis yra smegenų pagrindinių blokų sąveikų rezultatas.
© A. Bagdono iliustr.

Dėl perteklinio malonumo siekimo kyla konfliktai

Gamta į visų organizmų smegenis „įkalė“ tokius malonius dalykus, kurie neleidžia tinginiauti, o skatina veikti – maitintis, saugotis, mylėtis, globoti ir mokyti kitus, patiems mokytis, būti mylimiems ir gerbiamiems, socialinėje hierarchijoje užimti kuo aukštesnę padėtį, sukurti sau ir savo artimiesiems kuo didesnio komforto sąlygas, suvokti savo gyvenimo prasmę ir pan. Kita vertus, siekiama išvengti nemalonių aplinkybių, gresiančių asmens saugumui, mažinančių gyvenimo komfortą, trukdančių siekti individualių tikslų. Susidaro individualių ir grupinių interesų konfliktų galimybės.

Tam, kad šiuos konfliktus būtų galima spręsti civilizuotai, žmonija sukūrė dorovės taisykles, tarptautinius susitarimus, įvardijamus kaip žmogaus teisės, parengė rašytus ir nerašytus individualaus elgesio algoritmus, nuolat kuriami nauji įstatymai ar koreguojami seni.

Tačiau, nepaisant aibės taisyklių ir norminio elgesio algoritmų, gyvename sudėtingų konfliktų pasaulyje, pradedant kaimynų nesutarimu dėl tariamai neteisingai nustatytos sklypų ribos ir baigiant tokiais globaliais konfliktais kaip Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai ar ateities pasaulinė krizė dėl klimato atšilimo. Juk visa tai yra žmonių galvos smegenų veikimo rezultatas: siekti perteklinio malonumo. Šis pertekliaus siekis ir atvedė, o ir toliau veda gyvybės katastrofos Žemėje link.

Taip, kurdama perteklių žmonija pasiekė tai, ką dabar turi: Homo sapiens niekada taip neklestėjo, kaip klesti šiais laikais. Tačiau individualių galvos smegenų savybė siekti kuo didesnio malonumo čia ir dabar, siekti patogesnio gyvenimo gali skatinti priimti sprendimus, kurie yra amoralūs arba bus žalingi pačiam asmeniui ateityje.

Palaukti atlygio verta

Geriau turėti tegul ir menkesnį daiktą, bet dabar - negu geresnį neapibrėžtoj ateity: tokia sprendimo priėmimo tendencija užprogramuota žmogaus smegenyse, nors ir prieštarauja logiškam mąstymui. Dar 1972 m. Stanfordo (JAV) universiteto profesorius Walteris Mischelis pradėjo įdomius ikimokyklinio amžiaus vaikų atlygio siekimo tyrimus. 4–5 metų vaikui tyrėjas pasako, kad jam reikia keliolikai minučių išeiti ir kad vaikas turįs dvi galimybes: suvalgyti paliktą zefyro gabalėlį dabar arba jo nevalgyti, nes kai grįš tyrėjas, jis gaus du zefyro gabalėlius.

Buvo nustatyta, kad tie vaikai, kurie sugebėjo atsispirti pagundai suvalgyti zefyrą iš karto, vėliau gyvenime pasiekė geresnius sociekonominio statuso rezultatus (pvz., aukštesnį išsilavinimą, didesnį uždarbį, mažesnį kūno svorio indeksą).

Pasižvalgykime artimiausioje aplinkoje: kiek konfliktų ir net smurto atvejų kyla tarp tėvų ir vaikų, kai netenkinami pastarųjų norai, kai siūloma tuos norus nukelti į tolesnį laiką ar mėginama išaiškinti to paties zefyro žalą. Patiriamas malonumas valgant zefyrą čia ir dabar dažnai yra svarbesnis už bet kokius argumentus apie ateityje laukiančius daug didesnius privalumus.

Kas atsakingas už blogus sprendimus?

2019 m. Lietuvos gyventojai buvo pasiskolinę 9 milijardus eurų. Neabejotina, kad dalis tų skolų yra gerai suplanuotos, palūkanos adekvačios infliacijai, numatytos galimybės laiku atsiskaityti su kreditoriais. Bet gyventojai turi per 2 milijardus eurų pradelstų skolų. Ypač gerai neapgalvojus ir nesuplanavus paimami vartojimo arba greitieji kreditai, nes siekiama kuo greičiau patirti jų teikiamą malonumą (pvz., nusipirkti patikusį daiktą, patenkinti lošimo ar kitos priklausomybės aistrą).

Neatsakingus skolinimosi sprendimus priimančius žmones masina ir kreditoriai savo reklamomis, supaprastintas tokio kredito gavimo mechanizmas, kai kredito sutartis įforminama per kelias minutes ar net nuotoliniu būdu. Tai savotiškas narkotikas silpnesnes vykdomąsias funkcijas ir sustiprėjusį malonumų siekį turintiems asmenims.

Malonumų siekio dominavimu ir vykdomųjų funkcijų silpnumu galima paaiškinti ir žmonių nusikalstamą veiką. Vagystės, plėšimai, kyšininkavimas, klastotės, apgaulės ir pan. taip pat yra atlygio sistemos smegenyse dominavimo ir vykdomųjų funkcijų silpnumo padarinys.

Sėkminga veikla, teigiamas atlygis skatina „laimės“ hormonų (ypač dopamino) gamybą ir cirkuliaciją smegenyse. Tą patį skatina ir azartiniai žaidimai. Priklausomybe gali dvelkti ir labai patraukli veikla darboholikui. Psichoaktyviosios medžiagos (tam tikros alkoholio dozės, narkotikai) tiesiogiai veikia malonumo centrus arba skatina dopamino gamybą ir apytaką, arba jį tiesiog pakeičia. Pasiekiamas toks priklausomybės nuo malonumą sukeliančio šaltinio lygis, kad vykdomosios funkcijos tampa bejėgės prieš tą būseną, kurią sukelia ryšio su malonumo šaltiniu ribojimas ar nutraukimas.

Vėlavome su pažanga

Perteklinis gerovės ir malonumų siekis yra kaupiamojo pobūdžio: pasiekus vieną lygį, laimės jausmas sumenksta, tad norisi to malonumą skatinančio gėrio prieaugio. Tokia jau žmogaus prigimtis ir retam pavyksta pasakyti „gana“.

Kita vertus, dorovės taisyklės reikalauja, kad asmeninės gerovės siekis nežeistų kitų žmonių gerovės, kad asmeninė gerovė nebūtų kaupiama kitų žmonių gerovės sąskaita. Jeigu baltų genčių kunigaikščiai, vėliau mūsų didieji kunigaikščiai, kaip ir šių laikų valdžios vyrai, nebūtų buvę tokie trumparegiški savanaudžiai, daugiau būtų paisę bendrojo intereso, Lietuva dabar būtų kitokioje geopolitinėje situacijoje.

Vėluodami išsikapstėme iš akmens amžiaus, per ilgai buvom medžiotojais ir gamtos dovanojamų gėrybių rinkėjais, vėlavome prisijungti prie „agrikultūrinės revoliucijos“, sukurti savo raštą, o kalbos nepadarėme valstybinės, kai tai buvo labai svarbu.

Įrodyti sunku, bet galima daryti prielaidą, kad baltų genčių vyrų smegenyse atlygio, pažintinių gebėjimų ir vykdomųjų funkcijų sąveikos nebuvo taip darniai organizuotos kaip germanų ar slavų genčių asmenų smegenyse. Tegul tie skirtumai labai mažyčiai, tačiau labai svarbūs organizuojant žmonių socialinius santykius, kooperuojant veiklas bendriems tikslams, sklandžiai derinant asmeninį ir visuomeninį interesus.

Juk žmogaus laimės jausmas priklauso ne tik nuo bendrai uždirbtos pridėtinės vertės paskirstymo teisingumo, bet ir nuo procedūrinio teisingumo, t. y. nuo to, kaip visas gėris paskirstomas: kokie darbdavio ir dirbančiųjų tarpusavio santykiai, kokiu laipsniu visuomenėje keroja „gyvulių ūkio“ taisyklės, favoritizmas, nepotizmas, diskriminacija, patyčios, smurtas ir visa kita dvasinė nešvara.

Labai geras tokios dvasinės nešvaros pavyzdys – mūsų išrinktos valdžios ir partijų vadų manipuliacijos, kai smegenų vykdomųjų funkcijų galia pajungiama siauriems asmeniniams ar grupiniams interesams. Žinoma, tai ne tik Lietuvos vargai – dėl tokios prieštaringos žmogaus prigimties kenčia visas pasaulis.

Aut. teisės: Žurnalas "Spectrum"
Žurnalas
Autoriai: Albinas Bagdonas

(33)
(43)
(-10)

Komentarai (9)