Perspėjama, kad COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį - dar labiau padidės mirtingumas nuo baisiausios ligos Lietuvoje  ()

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį. „Ilgalaikis priverstinis karantinas, ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 55,4 procento Lietuvos gyventojų miršta dėl širdies ir kraujotakos ligų. Europoje šis skaičius nesiekia 36 procentų, o Japonijoje – tik 17,5 procento. Jei karantino metu lietuviai nesirūpins širdies ir kraujagyslių sveikata, Lietuvoje ženkliai išaugs mirčių skaičius, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė sako, kad koronavirusas COVID–19 ypač pavojingas tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Žmonėms, kuriems buvo infarktas, insultas arba nustatytas širdies nepakankamumas, geriausia gyventi karantino sąlygomis iki pat pandemijos pabaigos. Sergančiųjų minėtomis ligomis mirtingumas nuo COVID–19 yra ženkliai didesnis. Ypač, kai kalbama apie vyresnius nei 60 metų žmones“, – sako M. Kovaitė.

Dėl koronaviruso padidėjusi kraujo krešulių susidarymo rizika

JAV Niujorko valstijos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigų tinklo „Northwell Health“ gydytojas A. Spyropoulas įtaria, jog naujasis koronavirusas prisideda prie kraujo krešulių susidarymo. Jo teigimu, naujojo koronaviruso atveju daugiau krešulių susidaro plaučiuose.

Neseniai atlikto stebimojo tyrimo metu Nyderlandų mokslininkai analizavo 184 koronavirusu sergančius pacientus, gulinčius intensyviosios terapijos skyriuje. Beveik trečdaliui jų pasireiškė komplikacijų, susijusių su kraujo krešuliais, pavyzdžiui, krešuliai plaučiuose, kojose ir kitose kūno vietose, insultas, infarktas. Visiems jiems buvo taikomas kraujo krešulių susidarymo prevencinis gydymas.

A. Spyropoulo įtarimus patvirtina ir informacija gauta iš Kinijos. Amerikos kardiologijos koledžo mokslo ir kokybės komiteto pirmininkas Tomas Madoksas pasidalino ja interviu „Business Insider“, sakydamas, kad krešulių susidarymo poveikis yra susijęs su viruso invazija į širdį ir patiriamu stresu, organizmui kovojant su kvėpavimo takų infekcija.

„COVID–19 pacientus gydantys sveikatos priežiūros specialistai pastebi kraujo krešulių prie plaučių ventiliavimo aparatų prijungtų pacientų plaučiuose ir kitose kūno vietose“, – „Business Insider“ sakė Emory universiteto kvėpavimo takų ligų profesorius ir Intensyviosios terapijos medicinos draugijos prezidentas Gregas Martinas.

Kraujo krešuliai gali sukelti chaosą žmogaus organizme: užsikimšus kraujagyslėms, tikėtinas insultas, infarktas, inkstų ir plaučių sutrikimai bei kiti pavojingi negalavimai.

Atpažinti infarktą gali būti sudėtinga

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra dešimt kartų didesnis nei nuo koronaviruso COVID–19.

„Jei nesirūpinsime širdies ir kraujagyslių sveikata, šių organų ligos gali išsivysti praktiškai nepastebimai. Netikėtai pasirodo tipiškas koronarinio nepakankamumo simptomas – krūtinės angina (skausmas krūtinės srityje). Dažniausiai jis trunka 2–3 minutes, po to praeina. Skausmą gali sukelti fiziniai krūviai, elementarus valgymas, temperatūros režimo kaita patalpoje ar net stresas. Jei skausmas krūtinėje trunka ilgiau nei 20 minučių ir nedingsta, pavartojus pvz. nitrogliceriną, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą“, – rekomenduoja kardiologė.

Krūtinės angina gali jaustis kairėje rankoje arba abejose galūnėse, taip pat gali persiduoti į apatinį žandikaulį. Kartais jis jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje. Atrodo, kad skauda skrandis, tačiau iš tikrųjų šis skausmas susijęs su su kraujotakos vainikinėse širdies kraujagyslėse sutrikimu (koronarinis nepakankamumas).

Kartais koronarinis nepankamumas išsivysto ir be skausmo. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, jis pasireiškia elementariu oro trūkumu, kuris gali būti jaučiamas vis stipriau.

Užsitęsus krūtinos anginos priepuoliui virš 20 minučių, gali vystytis miokardo infarktas.

„Jis dažniausia sąlygojamas vainikinių arterijų pažeidimų dėl aterosklerozės. Ant kraujagyslių ir arterijų sienelių susidaro blogojo cholesterolio plokštelės, kurios blokuoja laisvą kraujo tekėjimą”, – aiškina gydytoja M. Kovaitė.

Pasak jos, didžiausia rizika patirti miokardo infarktą turi rūkaliai, žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, taip pat tie, kuriuos vargina hipertonija ir viršsvoris bei sergantieji cukriniu diabetu. Todėl būtina pastoviai tikrinti cholesterolio ir cukraus lygį kraujyje. Tai svarbiausi rizikos faktoriai, kuriuos galima ir reikia kontroliuoti.

Apsaugai nuo kraujo krešulių – specialus fermentas

Kardiologė atkreipia dėmesį, kad japonai už lietuvius vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas mažiausių pasaulyje. Viena šio reiškinio prielaidų – mitybos ypatumai. Jų mitybos racione gausu daržovių, vertingų aliejų, ryžių, ankštinių daržovių. Įdomu tai, kad daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo patiekalą natto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių, kurio sudėtyje atrastas kraujo krešulius ardantis fermentas – natokinazė.

„1980 metais natokinazę iš fermentuotų sojos pupelių išskyrė Japonijos mokslininkas Hiroyuki Sumi. Eksperimentų metu jis atsitiktinai pastebėjo, kad, patekęs ant kraujo krešulio, ekstraktas Natto per 18 valandų 37 laipsnių temperatūroje jį visiškai ištirpdo. Taigi natokinazė, patekusi į kraują, ardo susidariusius trombus, neleidžia susidaryti naujiems, pagerina viso kūno kraujotaką, sulėtina aterosklerotinių plokštelių susiformavimą. Todėl šią medžiagą būtina naudoti širdies ir kraujotakos ligų prevencijai“, – įsitikinus kardiologė M. Kovaitė.

Hiroyuki Sumi Čikagos universitete iš viso ištyrė daugiau nei 170 specifinių japonų maisto produktų ir nustatė, kad būtent natto sūris pasižymi itin stipriu trombus tirpdančiu veikimu.

Cholesterolio kontrolei – skaidulų ir pupų meniu

Ekspertai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems pacientams, pagrindinis sveikos mitybos principas vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų, kuriuos mes gauname vartodami mėsą, riebius pieno produktus ir tiesiog angliavandenius.

Mityboje organizmą svarbu aprūpinti dideliu kiekiu nesočiųjų riebalų (iš augalinių aliejų ir riešutų), skaidulų ir angliavandenių kompleksų (iš daržovių, grūdų, sėlenų). Beje, didelis kiekis skaidulų padeda pašalinti cholesterolio perteklių. Reikiamą baltymų normą galima gauti, vartojant įvairias ankštines daržoves ir neriebią mėsą (vištieną, kalakutieną, jautieną).

Gydytojai ir mitybos specialistai vieningai sako, kad neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų vartojimas yra reikšminga mitybos plano dalis. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems žmonėms ne mažiau svarbu mitybą papildyti antioksidantais, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Jų gausu uogose, prieskoniuose, lapinėse daržovėse ir kt. Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių.

Daugelis, norėdami išsaugoti sveikatą, laikosi griežtų dietų ir atsisako visų produktų, kurie gali didinti cholesterolį. M. Kovaitė rekomenduoja atkreipti dėmesį į daržoves, vaisius ir kitus produktus, kurie organizmui suteikia „gerąjį” ir tuo pačiu mažina „blogojo” cholesterolio lygį:

Avokado sudėtyje yra daug fitosterolių, kurie padeda sumažinti blogąjį cholesterolį ir padidinti gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Beje, fitosterolių yra daug kviečių gemaluose, sėlenose, sezamo sėklose, pistacijose, moliūgų sėklose, linų sėklose, saulėgrąžose, migdoluose ir alyvuogių aliejuje.

Raudonomosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai, kurio veiklioji medžiaga monakolinas K yra įtraukta į Europos kardiologų draugijos gaires kaip efektyvi cholesterolio mažinimo priemonė.

Uogos. Braškės, mėlynės, spanguolės, bruknės ir avietės yra „gerojo“ cholesterolio vystymosi katalizatoriai. Uogas galima vartoti šviežias arba gerti jų sultis. Teigiamas efektas perdirbimo metu nemažėja.

Baltieji kopūstai. Ši daržovė gali konkuruoti su česnaku pagal naudingumą. Tai natūrali priemonė „kenksmingų“ medžiagų pašalinimui. Bet kokio apdorojimo metu kopūstai nepraranda savo naudingų savybių, todėl galite vartoti tiek šviežius, tiek raugintus ar troškintus kopūstus.

Daugumos žalumynų – petražolių, svogūnų, salotų – sudėtyje yra daug biologinių junginių, padedančių atsikratyti „blogųjų“ medžiagų ir gauti „gerąsias".

Kardiologė M. Kovaitė atkreipia dėmesį, kad cholesterolis yra sudėtinė problema, kurią spręsti reikia kompleksiškai. Svarbu rūpintis ne tik cholesterolio sumažinimu, bet tuo pačiu ir ieškoti būdų, kurie padėtų išvengti „blogojo” cholesterolio sukeltų pasekmių kraujotakai. Juk padidėjęs cholesterolis padidina raujo krešulių susidarymo riziką, taip pat skatina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Todėl siekiant efektyviai kontroliuoti cholesterolį, reikalingos medžiagų kombinacijos. Viena tokių galėtų būti monakolino K ir natokinazės fermento derinys.

Kvėpuokite giliau!

Karantino metu uždarose ir ribotose patalpose būtina užsiimti fiziniais pratimais, daryti mankštą. Ypač tai naudinga vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos.

Jei patalpose yra balkonas, būtinai išeikite kelis kartus per dieną pakvėpuoti šviežiu oru. Jei gyvenate netoli parkų arba miško, skirkite laiko pasivaikščiojimams.

„Rekomenduočiau vieną kvėpavimo pratimą, – sako gydytoja M. Kovaitė. Jis pakankamai paprastas ir užtikrina, kad organizmas gautų papildomai deguonies. Be to, ramina nervus. Stovėkite arba sėdėkite ramiai, užmerkite akis, sutelkite dėmesį į kvėpavimą, įkvėpkite giliai ir skaičiuokite iki penkių. Po to du kartus lėčiau iškvėpkite įkvėptą orą, skaičiuodami iki dešimties. Pratimą reikia daryti daug kartų per dieną. Greitai pajausite jo efektą“.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(4)
(0)
(4)

Komentarai ()