Sibire aptiktas vienas seniausių gyvūnų piešinių intriguoja – ant 13 000 metų senumo mamuto ilties pavaizduoti tarpusavyje kovojantys kupranugariai  ()

Archeologai teigia, kad kovojančių kupranugarių atvaizdas, išraižytas ant 13 000 metų senumo mamuto ilties, yra vienas iš seniausių Azijoje aptiktų gyvūnų piešinių.


Mokslininkai ištyrė 1,5 m ilgio mamuto iltį, rastą Tomės upės žemupyje, Sibire. Ant ilties išraižyti keturi kupranugariai ir žmogus, apsirengęs kaip kupranugaris. Tyrėjai mano, kad piešinys vaizduoja sceną, kaip užsimaskavęs medžiotojas sėlina prie kupranugarių tikėdamasis juos sumedžioti.

Vienas iš raižinių vaizduoja kovojančius kupranugarius – manoma, kad tai reprezentuoja poravimosi sezoną, kuris buvo svarbiu laiku ir senovinėms žmonių bendruomenėms.

Ant ilties išraižyti kupranugariai atitinka to paties laikmečio kupranugarių vaizdus, pieštus ant uolų sienų. Seniausias toks piešinys ant uolos buvo surastas Kapovos urve Uralo kalnuose Baškirijoje, jo amžius siekia iki 19 000 metų.

Tačiau naujasis radinys skiriasi tuo, kad jame pavaizduoti tarpusavyje kovojantys kupranugariai, o ant kelių iš jų matyti strėlės ir žaizdos – kas leidžia manyti, kad čia vaizduojama medžioklė, teigia tyrimo autorius dr. Jurijus Jesinas.

Mokslininkai rašo: „Lyginamoji kupranugarių piešinių stiliaus ypatybių analizė rodo, kad jie atitinka pačios ilties amžių, tad šiuo metu tai yra ir seniausi Azijos kupranugarių vaizdai. Raižinių šiame regione atradimas patvirtina teoriją apie mobilių populiacijų migraciją vakarų Sibire, vėlyvojo paleolito laikotarpiu“.

Dr. J.Jesinas mano, kad tokios medžioklės galėjo būti sezoninės – ir kovos greičiausiai vykdavo poravimosi sezono pradžioje. Jis svarsto, kad kovos galėjo žymėti gyvybiškai svarbų kasmetinio ciklo momentą žmonėms, kurie gyveno šalia kupranugarių. Bet prie Tomės upės surasta nedaug kupranugarių kaulų – ir rastiesiems yra nuo 30 000 iki 55 000 metų, pastebi mokslininkas.

Bet yra ir tokių, kurių datavimas atitinka surastąją mamuto iltį – t. y. 13 000 metų. Tačiau jie buvo rasti už šimtų kilometrų žemupio link. Pasak dr. J.Jesino, tai reiškia, kad bendruomenės buvo klajokliškos.

„Žmogus, užsimaskavęs kupranugariu“, yra akivaizdus pavyzdys, kaip medžiotojai gali prisėlinti prie žvėries ir lengviau jį sumedžioti, teigia mokslininkai.

Skaitomiausi Naujausi

Pati iltis buvo atrasta dar 1988 metais, vykdant statybas – bet Chakazijos Kalbos, literatūros ir istorijos instituto mokslininkai ją tyrinėti ėmė tik dabar.

Dr. J.Jesinas teigia, kad apie senovės žmones, gyvenančius šioje Sibiro srityje, žinoma labai mažai, tačiau yra įrodymų, kad jie medžiojo mamutus – o dabar jau, kad jie medžiojo ir kupranugarius.

Tyrėjų darbas susidūrė su nemenkais iššūkiais – dėl prastų laikymo sąlygų iltis jau buvo pradėjusi skilinėti. Be to, patys raižiniai irgi skyrėsi nuo ligšiol atrastų.

„Tomos upės ilties raižiniai pasižymi ypatybėmis, dėl kurių juos sunku aprašyti, – sako dr. J.Jesinas. – Jie pasižymi labai plonomis ir negiliomis linijomis – dėl ko raižinys ant ilgo, apvalaus išlenkto ir kieto objekto yra sunkiai matomas“.

Tai reiškia, kad norint identifikuoti raižinį, iltį reikėjo sukinėti – bet dėl prastos būklės tai buvo labai sunku, nes iltis jau buvo pradėjusi irti.

Mokslininkas sako, kad raižinys buvo sukurtas naudojantis labai aštriu įrankiu, kuris, priklausomai nuo spaudimo jėgos, galėjo išrėžti 0,1-0,15 mm storio liniją.

Ant ilties paviršiaus mokslininkai aptiko keturių dvikuprių kupranugarių atvaizdus, išrėžtus tuo pačiu stiliumi ir sukurtus naudojantis ta pačia technika bei tais pačiais įrankiais. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad gyvūnų figūros pavaizduotos realistiškai – kas rodo, kad dailininkas gerai juos pažinojo.

„Panašūs kupranugarių vaizdai, kur jie vaizduojami atsisukę vienas į kitą, yra gana įprasti įvairių bronzos amžiaus, ankstyvojo geležies amžiaus ir viduramžių kultūrų mene, Pietų Sibire ir Centrinėje Azijoje“, – teigia dr. J.Jesovas.

Parengta pagal express.co.uk

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(10)
(0)
(10)

Komentarai ()