Retas atradimas: aiškėja iš ko žmonijos protėviai gamino gana sudėtingus ginklus  ()

Retas atradimas Etiopijoje rodo, kad priešistoriniai žmogaus protėviai prieš 1,4 milijono metų kirvius gaminosi ir iš begemotų kaulų.

13 centimetrų ilgio kaulas buvo rastas Konso archeologinėje radimvietėje pietvakarių Etiopijoje. Moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Science“ publikuotame straipsnyje skelbiama, kad Japonijos archeologų grupė atliko uolienų sluoksnio, kuriame buvo aptiktas radinys, analizę – ir padarė išvadą, kad ginklas buvo pagamintas prieš maždaug 1,4 milijono metų.

Tai buvo dar toli iki to, kai mūsų rūšis (Homo sapiens) įžengė į sceną – tad greičiausiai įrankį sukūrė Homo erectus: ilgiausiai egzistavusi homininų rūšis, klajojusi po pasaulį prieš 2 milijonus – 250 000 metų.

Kaip parodė daugybė kitų archeologinių radinių, įrankių kūrimas H.erectus nebuvo svetimas, ir jie gerai žinomi dėl to, kad gaminosi palyginus sudėtingus akmeninius kirvius. Įbrėžimai išilgai šio kirvio fragmento rodo, kad kažkas sąmoningai jį formavo – ir galiausiai sukūrė su ašelio kultūrai būdingomis tiesiomis ir aštriomis 5 centimetrų ilgio ašmenimis.

Iš pirmos pažiūros rastasis artefaktas gali atrodyti kaip įspūdingas, bet iš esmės ne taip jau kažkuo ir ypatingas radinys. Tačiau tyrėjų komanda taip pat nustatė, kad jis buvo pagamintas iš ypač neįprastos medžiagos: begemoto kaulo.

Didelis kaulo fragmento dydis rodo, kad įrankis/ginklas turėjo būti sukurtas iš didelio gyvūno. Tyrimo autoriai įvertino įvairių stambių žinduolių, esančių Somalio pusiasalyje – tokių kaip afrikinio dramblio, raganosio, žirafos ir begemoto – kandidatūras, ir remdamiesi kaulo forma bei struktūra, padarė išvadą, kad kirvis sukurtas iš begemoto šlaunikaulio.

Kiti tyrimai yra parodę, kad priešistorinių kirvių pentys dažniausiai buvo gaminamos iš dramblių kaulų – taip buvo Tanzanijoje, Izraelyje, Etiopijoje ir Italijoje. Tačiau tai yra vos antroji surasta ašelio kultūrai būdinga kirvio pentis, H.erectus pagaminta iš gyvūno kaulo – ir pirmoji, pagaminta iš begemoto kaulo.

Lieka neaišku, kodėl H.erectus turėjo vargintis gaminti įrankį iš tokios neįprastos medžiagos – bet tyrėjai teigia, kad objekto unikalumas gali reikšti, jog jis turėjo tam tikrą simbolinę prasmę.

„Kadangi kaulinių kirvių būta nedaug, o ir tie dažniau buvo gaminami iš dramblių kaulų, galbūt jie buvo labiau ritualiniai ar simboliniai, o ne skirti kasdienėms funkcijoms – ypač Europoje“, – tyrime rašo mokslininkai.

Tačiau atmetus visokias gilias prasmes, begemoto kaulo kirvis rodo ir tai, kokie protingi bei išradingi buvo mūsų išnykę protėviai. H.erectus yra žinomi kaip „pirmų kartų rūšis“: pirmoji žinoma homininų rūšis, kuri vaikščiojo visiškai stačia, pirmoji, kuri paliko Afriką, pirmoji, kuri išmoko kontroliuoti ugnį – ir, tikėtina, pirmoji, kuri ėmė kurti meną.

Parengta pagal „IFL Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(14)
(0)
(14)

Komentarai ()