Toliau taip gyventi negalime: tyrimai rodo, kad jei niekas nesikeis – egzistuoja net 90 proc. tikimybė, kad žmonijos civilizacija labai greitai žlugs  (37)

Naujausiame tyrime tvirtinama, kad jei žmonija ir toliau eis tuo pačiu keliu, kokiu iki šiol ėjo, vos per kelis ateinančius dešimtmečius pasieks „negrįžtamo žlugimo“ ribą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Scientific Reports“ publikuotame tyrime modeliuojama žmonijos ateitis ir daugiausiai remiamasi dabartiniais miškų ir kitų išteklių naudojimo rodikliais.

Baisiausia yra tai, kad net jei pasitvirtins pats švelniausias scenarijus – vis tiek egzistuoja 90 proc. tokios žmonijos, kokia yra dabar, žlugimas.

Fizikai savo tyrimuose rėmėsi miškų ir kitų išteklių naudojimo rodikliais ir tvirtina, kad per ateinančius 100-200 metų mes galutinai sunaikinsime Žemės miškus.

Prie to pridėkime globalius gyventojų pokyčius, išteklių vartojimo augimą ir turime užprogramuotą žlugimą.

„Žinoma, neįsivaizduokime, kad žmonijos žlugimas prasidės su paskutiniu nukirstu planetos medžiu“, - rašoma tyrime. Jei ir toliau taip eikvosime Žemės resursus, žmonijos žlugimas prasidės per ateinančius 20-40 metų.

Nors „Motherboard“ pastebi, kad pasaulinis miškų nykimo rodiklis pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau miškų iškertame vis dar labai daug, o atsodinti – neatperka tos naudos, kurią duoda senieji miškai.

Pastarieji užtikrina biologinę įvairovę, geresnę vandens ir temperatūrų cirkuliaciją ir kas svarbiausia – sugeria ženkliai didesnius kiekius CO2.

Jauni miškai to neatperka, juolab, kad besivystančiose šalyse dažniausiai niekas ir nesistengia atsodinti iškirstų miškų. Priešingai, tuos plotus paverčia žemės ūkio naudmenomis.

„Skaičiavimai rodo, kad išlaikydami tokį pat žmonijos populiacijos augimą, išteklių ir ypač miškų sunaudojimo tempą, teturime labai mažai laiko. Mums iki negrįžtamo civilizacijos žlugimo liko keli dešimtmečiai“, - tyrime tvirtina mokslininkai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
Autoriai: Darius Verbickas
(154)
(20)
(134)

Komentarai (37)