Į Marsą pakilo galingiausias visų laikų marsaeigis „Perseverance“: drauge pasiėmė ir pirmą kartą kitoje planetoje skraidysiantį sraigtasparnį (Video)  (3)

Liepos mėnuo Marso tyrinėtojams buvo ypač įtemptas. Liepos 19 d. iš Žemės į Raudonąją planetą išvyko Jungtinių Arabų Emyratų zondas „al Amal“ (liet. „Viltis“), o netrukus juo pasekė Kinijos misija „Tianwen-1“, kurios metu į Marsą keliauja trys robotai. Ir štai dabar atėjo jau ir NASA eilė: ketvirtadienį, liepos 30 d. 14 val. 50 min. Lietuvos laiku raketa „Atlas V“ į kosmosą iškėlė marsaeigį „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“) ir pirmąjį kitoje planetoje skraidysiantį sraigtasparnį „Ingenuity“ (liet. „Išradingumas“).


© NASA Jet Propulsion Laboratory | https://www.youtube.com/watch?v=VWD-nx9gA0o

„Išradingumas“ yra bandomasis modelis, kuris siekia tapti pirmąja transporto priemone, atlikusia varikliu varomą skrydį kitoje planetoje. Tuo tarpu „Atkaklumas“ turi svarbesnę ir sudėtingesnę misiją, kuri gali amžinai pakeisti mūsų supratimą apie kosmosą – gyvybės pėdsakų medžioklę Marse, rašo „c|net“.

Sausas, dulkėtas Marsas, kokį jį žinome šiandien, tolimoje praeityje buvo visiškai kitoks. Ir naujausias marsaeigis nusileis zonoje, kur kadaise Raudonojoje planetoje tyvuliavo ežeras – kas, žinoma, yra puiki vieta ieškoti senovės mikrobų pėdsakų.

Nuo 1997 m. „Sojourner“ misijos NASA į Marsą siuntė vis sudėtingesnius ir sudėtingesnius ratuotus tyrinėtojus. „Atkaklumas“ yra naujausias ir didžiausias iš jų – ir dabar jau skrieja į taip žmones dominančią Raudonąją planetą.

Misijos tikslai

„Atkaklumas“ toli gražu ne vien fiksuos nuostabius Marso vaizdus. Jo misija taip pat apima:

  • Senovinių mikrobų pėdsakų ieškojimą.
  • Marso uolienų ir dirvos mėginių ėmimą, planuojant vėliau išsiųsti juos į Žemę.
  • Sraigtasparnio „Išradingumas“ gabenimą.
  • Marso klimato ir geologijos tyrimus.
  • Technologijos, kuri galimai bus naudojama ateities misijose, išbandymą.

Planuojama, kad misija truks mažiausiai vienerius Marso metus – kas atitinka maždaug 687 Žemės dienas (Marsas yra toliau nuo Saulės, tad ir jo kelionę apie žvaigždę užtrunka ilgiau). Tačiau iki šiol NASA sekėsi – marsaeigių „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“) ir „Opportunity“ (liet. „Galimybė“) misijos truko daug ilgiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Norisi tikėti, kad taip pat nutiks ir „Atkaklumui“.

Atvykimas

„Atkaklumas“ su „Išradingumu“ Marsą turėtų pasiekti 2021 m. vasario 18 d. – ir tai bus pačios dramatiškiausios bei sunkiausios misijos akimirkos.

Marsaeigio nusileidimas taps naujos NASA nusileidimo technologijos išbandymu, kuri turėtų suteikti maksimaliai tikslų pataikymą į iš anksto numatytą nusileidimo vietą. NASA technologiją vadina „Range trigger“, ir ji remiasi parašiutų išskleidimu tiksliai reikiamu momentu.

„Jei matysis, kad kosminis laivas artėja link to, kad jis gali praskrieti numatytąją nusileidimo vietą, parašiutas išsiskleis anksčiau. Arba, esant reikalui, vėliau“, – aiškina NASA.

Stebėtojai Žemėje gali tikėtis precedento neturinčio įėjimo į atmosferą, stabdymo ir nusileidimo proceso. Modulyje yra kameros ir mikrofonas, tad visa nusileidimo procedūra bus fiksuojama.

„Atkaklumas“ leisis Jezero krateryje.

Jezero krateris

Jezero krateris yra į šiaurę nuo Marso pusiaujo ir čia kadaise buvo upės delta. Dėl šio fakto ji yra itin tinkama vieta mikrobų pėdsakų paieškai – kuo ir užsiims ši laboratorija ant ratų, vadinama „Atkaklumu“.

„Nusileidimo vieta Jezero krateryje siūlo geologiškai turtingą reljefą, kuris pradėjo formuotis prieš 3,6 mlrd. metų – ir kuri, tikėtina, galėtų atsakyti į svarbius planetų evoliucijos ir astrobiologijos klausimus“, – 2018 m. yra sakęs NASA atstovas Tomas Zurbuchenas.

Marsaeigio charakteristikos

Ilgis: 3 metrai.

Svoris: 1025 kilogramai

Važiuoklė: šeši aliuminio ratai su titano stipinais

Maksimalus greitis: 152 metrai per valandą.

„Atkaklume“ įrengti septyni instrumentai. Svarbiausi iš jų būtų šie:

„Mastcam-Z“: ant marsaeigio stovo pritvirtinta kameros sistema prilygsta žmogaus akių lygiui. Pasak NASA, pagrindinė jos užduotis bus „fotografuoti aukštos raiškos vaizdo įrašus, panoraminius ir trimačius vaizdus nuo Marso paviršiaus, taip pat atmosferos ypatybes – tam bus naudojamas kintamo židinio (angl. zoom) objektyvas, leidžiantis priartinti tolimus objektus“. Ši kamera bus pagrindinis mūsų visų langas į „Jezero“ kraterį.

„MOXIE“ (angl. Mars Oxygen In-Situ Resource Utilization Experiment) – vienas iš būdų, kuriais „Atkaklumas“ prisidės prie būsimų Marso misijų. Tai yra instrumentas, kuriuo iš anglies dioksido, esančio Marso atmosferoje, bus bandomas gaminti deguonis. Naudojantis šia technologija, ateityje ne tik tikimasi deguonimi aprūpinti į Marsą atvykusius žmones, bet ir pagaminti kuro raketoms, grįžimui į Žemę.

„SuperCam“ – kai į vieną įrenginį sudedi fotoaparatą, lazerį ir spektrometrus, gaunate „SuperCam“: instrumentą, kuris padės ieškoti organinių junginių – pagrindinių senovinių mikrobų gyvenimo pėdsakų. „Šis daiktas iš daugiau nei 7 metrų atstumo gali atpažinti pieštuko galiuko dydžio cheminius ir mineralinius elementus“, – sako NASA.

„Sherloc“ (angl. „Scanning Habitable Environments with Raman & Luminescence for Organics & Chemicals“) Raudonojoje planetoje taip pat ieškos gyvybės ženklų. Instrumentas ir jo papildoma kamera (draugiškai pravardžiuojama Watsonu) geba fotografuoti mikroskopinius Marso vaizdus ir juos analizuoti. Apginkluotas lazeriu, „Sherloc“ gali išmatuoti dirvožemyje ir uolienose esančias chemines medžiagas naudodamasis spektroskopijos metodu.


© NASA

Sraigtasparnis

„Išradingumas“ – mažas sraigtasparnis, suprojektuotas dirbti sudėtingomis Marso sąlygomis, yra įspraustas į marsaeigio „pilvą“.

Tai yra rizikinga, bet daug žadanti technologija. Nusileidus sraigtasparnis keletą mėnesių bus „Atkaklumo“ viduje – kol NASA suras tinkamą jo paleidimui vietą. Tada marsaeigis numes sraigtasparnį ant planetos paviršiaus ir atsitrauks.

Sraigtasparnis pirmą kartą bandys atlikti varikliu varomą skrydį kitoje planetoje. NASA tikisi, kad „Išradingumas“ taps kitų pasaulių tyrinėjimų pirmtaku.

Įdomu ir tai, kad „Atkaklusis“ su savimi iš Žemės gabenasi ir Marso fragmentą – nedidelį meteorą, rastą dykumoje. Raudonosios planetos gabalėlis į gimtąją planetą gabenamas tam, kad prieš pradėdamas tyrimus, marsaeigis galėtų patikimai susikalibruoti savo tyrinėjimams skirtus įrankius.


© NASA

Žmogiški ženklai

„Atkaklumas“ bus toli nuo Žemės – tačiau su savimi jis turės svarbią savo gimtosios planetos dalelę Projekto „Send Your Name to Mars“ metu daugiau nei 10,9 milijono žmonių užsiregistravo savo vardus, kad šie nukeliautų į Raudonąją planetą. Vardai įrašyti į mažas silicio mikroschemas, kurias NASA sumontavo ant aliuminio „Atkaklumo“ plokštės, po apsauginiu skydu.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(24)
(0)
(24)

Komentarai (3)