Egipto archeologai padarė stulbinantį atradimą: prireikė nemažai laiko, kad suprastų, kas tai  ()

Egipto archeologai padarė stulbinantį atradimą, kuris leido geriau suprasti senovės civilizaciją, gyvavusią šiame regione prieš maždaug 6 tūkst. metų. Viena ekspertė tai pavadino „įdomiausiu kada nors padarytu atradimu“.

Hierakonpolis, arba „vanago miestas“, yra graikiškas šiuolaikinio Kom Ahmaro miesto pavadinimas. Priešistorinės eros pabaigoje – tarp 3200 ir 2686 metų prieš Kristų – jis tapo Aukštutinio Egipto religine ir politine sostine. Tačiau ankstyviausia gyvenvietė čia galėjo būti prieš daugiau nei 6 tūkst. metų, rašo Express.co.uk.

Pirmieji šio miestų griuvėsių įrodymai buvo atkasti XIX amžiaus pabaigoje. Kasinėjimus atliko anglų archeologai Jamesas Quibellas ir Frederickas Greenas, kurie iškėlė hipotezę, kad klestėjimo laikotarpiu mieste gyveno mažiausiai 5 tūkst. ar net 10 tūkst. žmonių.

Mokslų daktarė Renee Friedman nuo 2001 metų mėgino daugiau sužinoti apie Hierakonpolį. Apie jos naujausius pasiekimus pasakojama „Channel 5“ dokumentiniame seriale „Ancient Mysteries: Animals of Egypt’s Underworld“.

Ji taip pat papasakojo, kaip šioje maždaug aštuonių kvadratinių kilometrų ploto teritorijoje taip pat buvo aptikta nemažai keistų kapaviečių, kurios nustebino visko mačiusius ekspertus.

„Hierakonpolis yra labai rimta vieta Egipto civilizacijos pradžiai, – Express.co.uk portalui sakė R. Friedman. – Jau daug metų žinoma, kad tai buvo svarbi vieta. Labai svarbių artefaktų čia buvo aptikta dar 1898 metais. Tuomet aštuntajame dešimtmetyje mes grįžome į šią vietą paieškoti daugiau. Aptikome šias kapines ir pradėjome kasinėjimus. Tačiau čia mes aptikome ne tik žmonių kapų, bet ir radome šių labai keistų gyvūnų. Ir mums prireikė nemažai laiko, kad suprastume, kas tai.“

„Tikrai nesitiki kartu su žmonėmis rasti palaidotus septynis babuinus, laukinę katę ir begemotą. Darbus tęsėme dešimtajame dešimtmetyje ir aptikome dar daugiau gyvūnų. Kaskart radę žmogaus kapą, aptikdavome vis keistesnių ir keistesnių gyvūnų“, – pasakojo mokslininkė.

Dabar R. Friedman teigia mananti, kad šios senovės civilizacijos gyvavimo metu žmonės gaudė, laikė ir rodė šiuos egzotinius gyvūnus, o tai gali būti pirmojo pasaulyje zoologijos parko įrodymas.

„Nors visi šie gyvūnai akivaizdžiai buvo palaidoti. Mes matome, kad jie patyrė sužalojimų, kurie buvo užgydyti, ir turėjo būti užgydyti su žmonių priežiūra. Mes manome, kad jie buvo laikomi nelaisvėje mažiausiai šešias savaites, kad tie sužalojimai sugytų. Tačiau negaliu pasakyti, kiek jie buvo laikomi pasveikę. Taigi, šie gyvūnai buvo laikomi vietoje gyvi. Nemanau, kad galutinis tikslas buvo juos palaidoti. Manau, kad tikslas buvo juos demonstruoti“, – sakė R. Friedman.

Ji mano, kad senovės egiptiečiams gyvūnų laikymas buvo galios demonstravimas.

„Tokių gyvūnų turėjimas įrodytų, kad šios vietos šeimininkas buvo labai turtingas ir galingas. Nužudyti gyvūną yra lengva, tačiau prikelti jį gyvenimui yra gerokai sudėtingiau. Įsivaizduokite dramblį, leopardą ar liūtą. Išlaikyti gyvą taip pat yra įgūdis. Mes turime leopardą, laukinių galvijų, du dramblius, begemotų ir krokodilų. Visi šie gyvūnai atspindi galią. Tai buvo gyvūnai, kurių jie bijojo, kurie kėlė chaosą, ir juos sugavę jie rodydavo, kad gali juos kontroliuoti“, – sakė ekspertė.

Itin gerbiama egiptologė Salima Ikram sako, kad R. Friedman atradimas suteikia naujos informacijos apie pamirštą Egipto istorijos dalį.

„Zoologijos sodas yra vienas įdomiausių atradimų, kada nors padarytų Egipte, nes čia yra visi šie gyvūnai, kurie buvo laikome nelaisvėje ir vaidino svarbų vaidmenį religijoje ir egiptiečių ritualuose“, – sakė ji.

Aut. teisės: delfi.lt

(38)
(5)
(33)

Komentarai ()