Vėžys dažniau puola vyresnius, bet naujas tyrimas padės sukurti naują onkologinių ligų gydymo būdą (2)
Vėžinės ląstelės prisijungia žmogaus ląstelių kraujo apytakoje. Šis faktas galėtų būti naujas stimulas terapijai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didėjant žmogaus amžiui, didėja tikimybė susirgti vėžiu. Daugiau kaip 70 procentų onkologinių pacientų yra vyresni nei 60-ies metų. Ir paplitusiai nuomonei, kad vyresniems žmonėms vėžys vystosi lėčiau, nėra jokių mokslinių patvirtinimų. Įrodyta tik tai, kad jų navikai būna agresyvesni. Galimą priežastį išaiškino JAV mokslininkai. Ji slypi mūsų kraujyje!
Ana Gomes ir Weillas Cornellis ir Niujorko medicinos kolegijos per tyrimus nustatė: kuo senesnis paciento kraujas, tuo agresyviau vystosi vėžinis susirgimas. To priežastis yra vienas kraujyje esantis medžiagų apykaitos produktas, kuris skatina vėžines ląsteles sudaryti metastazes. Todėl vėžys greičiau išplinta ir būna mažiau pasiduodantis terapijai. Tyrimų rezultatai buvo publikuoti prestižiniame moksliniame žurnale „Nature“.
Nauja terapija vyresniems žmonėms
Onkologas profesorius Schuleris paaiškino, kodėl naujoji imuninė terapija turi padėti būtent pagyvenusiems onkologiniams pacientams.
Savo tyrimams mokslininkai paėmė 60 sveikų žmonių kraujo. Pusė tiriamųjų buvo iki 30 metų amžiaus, o kitai pusei – per 60. Po to mokslininkai tiriamųjų kraujo tirpaluose augino vėžines ląsteles.
Rezultatas: jaunų pacientų kraujyje vėžinės ląstelės beveik nesikeitė. O vyresnių pacientų kraujo tirpaluose jos kito labai sparčiai. Jos iškart brovėsi į aplinkinius audinius ir buvo atsparios įprastai chemoterapijai.
Šis rezultatas buvo patvirtintas plačiais tyrimais su pelėmis. Mokslininkai padarė netikėtą išvadą: vėžinės ląstelės nėra savaime agresyvios, mūsų kraujyje turi būti kitų veiksnių, sukeliančių jų mutacijas.
Kad surastų kokie tie veiksniai, mokslininkai lygino ir analizavo 179 medžiagų apykaitos produktus, esančius tiriamųjų kūnuose.
Kaltininkas buvo greitai nustatytas. Tai metilmalono rūgštis (MMR) – molekulė, kuri atsiranda kraujyje skaidantis proteinams ir riebalams. Pagyvenusių žmonių organizme būna iki 100 kartų didesnė MMR koncentracija, nei jaunų žmonių kūnuose.
Atliekant tolesnius tyrimus su MMR molekulėmis, paaiškėjo, kad ši medžiaga nusėda ant kraujo riebalų, o iš ten ją pasiima vėžinės ląstelės. Taip ji suaktyvina pastarųjų augimą.
Mokslininkai mano, kad šis atradimas padės jiems ateityje naudoti visiškai naują terapiją, kai bus sukurti medikamentai, kurie prisijungs prie metilmalono rūgščių ir nukenksmins jas. Tai turėtų būti lemiamas žingsnis užkertant kelią agresyviam vėžinių navikų augimui.