Paaiškėjo populiacijos tyrimo rezultatai: itin išsiskiria Kaunas, dauguma užsikrėtusiųjų serga lėtinėmis ligomis  ()

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkai penktadienį pristatė pirmus populiacijos tyrimo rezultatus.

„Noriu priminti, kad šis tyrimas vyko nuo liepos 10 d. ir baigėsi vakar vakare. Paskutinis testas buvo atliktas Vilniuje. Šiandien pristatysiu pačius šviežiausius rezultatus, kuriuos mes turime, tačiau laiko juos išanalizuoti giliau buvo nedaug“, – pranešė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.

Šį tyrimą LSMU atliko kartu su Vilniaus universitetu.

Tyrimas atskleidė, kad sergamumas koronavirusu Lietuvoje nesiekia 3 proc.

Šešiose savivaldybėse vykdytas testavimas parodė, kad koronavirusu (COVID-19) persirgo nuo 1,3 iki 2,8 proc. gyventojų.

Gyventojų testavimas greitaisiais serologiniais teistais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, Ukmergės, Tauragės ir Zarasų rajonų savivaldybėse truko du mėnesius – nuo liepos 10 d. iki rugsėjo 10 d. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti koronaviruso infekcija persirgusių gyventojų dalį Lietuvoje, remiantis specifinių antikūnų tyrimų duomenimis.

Kvietimai išsitirti elektroniniu paštu buvo išsiųsti beveik 22 tūkst. gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Tyrimo dalyviai atrinkti atsitiktinės atrankos būdu.

„Šiam tyrimui gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas. Nuo pat tyrimo pradžios tikėjomės, kad tyrimo dalyvių skaičius gali būti nedidelis, kadangi vasara laikoma ne pačiu tinkamiausiu laikotarpiu tokiems tyrimams atlikti. Dėl šios priežasties kvietimų išsiuntėme gerokai daugiau. Iš viso kvietimai išsiųsti 21 tūkst. 830 gyventojų. Šie kvietimai siunčiami keliais etapais“, – informavo M. Stankūnas.

 

Dalyvauti tyrime sutiko 3 tūkst. 87 asmenys, t. y., vienas iš septynių pakviestųjų.

Kaune – didžiausias sergamumas koronavirusu

Populiacijos tyrimo koordinatorius nurodė, kokie sergamumo koronavirusu skirtumai tarp savivaldybių.

Anot jo, Vilniuje iš viso tirti 535 asmenys, iš jų teigiami atsakymai gauti 7 asmenims – t. y., paplitimas siekia 1,31 proc.

Kaune sutiko dalyvauti 460 asmenų, tarp jų teigiamų atsakymų – 13. Paplitimas – 2,83 proc.

Klaipėdoje, pasak M.Stankūno, aktyvumas mažiausias. Tyrime dalyvauti sutiko 370 klaipėdiečių, buvo gauti 6 teigiami atsakymai. Paplitimas – 1,62 proc.

Ukmergės rajonas – vienas iš aktyviausių. Tyrime dalyvavo 689 asmenys, gauti 10 teigiamų atsakymų. Paplitimas – 1,45 proc.

Tauragės rajone tyrime dalyvavo 577 asmenys, gauti 10 teigiamų atsakymų. Paplitimas – 1,73 proc.

Zarasų rajono tyrime dalyvavo 456 asmenys, gauti 12 teigiamų atsakymų. Paplitimas – 2,63 proc.

Tad pirminiai tyrimo rezultatai rodo žymius teritorinius COVID-19 seropozityvumo netolygumus: seropozityvių gyventojų procentas svyravo nuo 1,31 Vilniuje iki 2,83 – Kaune. Du trečdaliai seropozityvių tiriamųjų nejautė COVID-19 būdingų ligos simptomų.

Tyrime – papildomi klausimai

 

M.Stankūnas paaiškino, kokia tvarka vyko testavimas: „Užsiregistravęs asmuo ateidavo į vieną iš šešių nurodytų gydymo įstaigų. Pirmiausia jis būdavo supažindinamas su pačiu tyrimu, tuomet iš jo paimamas kapiliarinio kraujo mėginys. Tyrimui buvo naudojamas greitasis testas. Kol testo rezultatas paaiškėdavo, praeidavo 10 min. Tuo metu tiriamasis buvo prašomas atsakyti į keletą klausimų.“

Paanalizavus teigiamus testo įvertinimus gavusius gyventojus, buvo nustatyta, kad:

a) 34,5 proc. jų serga viena ar keliomis lėtinėmis ligomis;

b) 3,4 proc. šiuo metu jaučia koronavirusui būdingus simptomus;

c) 31,8 proc. nuo kovo 1 d. iki tyrimo datos jautė nors vieną koronavirusui būdingą simptomą;

d) 25,9 proc. anksčiau jau buvo atliktas testas dėl koronaviruso infekcijos ir beveik pusei (40,0 proc.) iš jų (kuriems jau buvo atliktas testas) buvo gautas teigiamas atsakymas;

e) 13,8 proc. turi savo aplinkoje žmonių, kuriems buvo nustatyta ši infekcija.

M.Stankūnas taip pat pranešė, kad imunoglobuliną M (IgM) turėjo 29,3 proc. tiriamųjų, o imunoglobuliną G (IgG) – 67,2 proc. 3,5 proc. tiriamųjų turėjo ir vieną, ir kitą antikūnį.

 

„Jei žiūrėsime pagal pagrindines socialines / demografines charakteristikas, matome, kad moterų tarpe antikūniai pasireiškė 2,3 proc., tuo tarpu vyrų – 1,2 proc.“, – pranešė LSMU profesorius.

Tyrime padalintos dvi amžiaus grupės: iki 60 m. ir 60 m. bei vyresni. Tarp jaunesnių žmonių paplitimas siekia 2,1 proc, tuo tarpu tarp vyresnių asmenų grupėje – 1,6 proc.

Svarstytinas tyrimo pakartojimas

„Maksimalus siekis buvo ištirti 6 tūkst. asmenų, tačiau, nepaisant mūsų pastangų, žmonių dalyvavo mažiau. Kalbant apie imties tūrį, jis yra pakankamas, tačiau jo statistiniai skaičiavimai turės mažesnį tikslumą“, – informavo populiacijos tyrimo koordinatorius.

LSMU profesorius taip pat pridūrė: „Tyrimo eigoje stebėjome, kai keičiasi procentai didėjant atsakymų skaičiui. Pastebėjome, kad susirinkus maždaug 2 tūkst. žmonių, procentai mažai kisdavo. Jei būtume surinkę 6 tūkst. tiriamųjų, tikėtina, kad rezultatai būtų patikimesni. Tačiau nemanau, kad jie ženkliai skirtųsi.“

M.Stankūnas teigė, kad tyrimo pakartojimas – kol kas svarstytina idėja.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(3)
(5)
(-2)

Komentarai ()