Marse aptikti didelio potvynio pėdsakai – tikėtina, kad jį sukūrė asteroido smūgis ()
Jauname Marse buvo daug skysto vandens – jūrų, upių, ežerų ir panašiai. Vandens judėjimas palieka pėdsakus uolienose, kuriuos galima aptikti ir po milijardų metų. Tokių pėdsakų Marse aptiktas ne vienas – upių vagos, ežerų išsiveržimai iš kraterių-baseinų, nuosėdų ratilai buvusių ežerų pakrantėse ir panašiai. Dabar pristatyta analizė, rodanti didžiulio potvynio pėdsakus Gale krateryje, kuriame važinėja Curiosity.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tie pėdsakai – gūbriai, arba „antikopos“, matomi nuosėdiniuose uolienų sluoksniuose kraterio dugne. Jų aukštis siekia apie 10 metrų, o atstumai tarp pailgų gūbrių – po 150 metrų. Tokias antikopas suformuoja trumpalaikiai potvyniai; Žemėje jų randama vietose, kurias skalavo potvyniai po ledynų ištirpimo prieš du milijonus metų.
Labai tikėtina, kad potvynį Gale krateryje irgi sukėlė tirpstantys ledynai, galbūt po asteroido smūgio. Smūgio metu išgarintas ledas susikondensavo ir išlijo stipriais lietumis, kurie sukėlė trumpalaikes, bet galingas potvynio bangas.
Tai pirmas kartas, kai tokio masto potvynio pėdsakai aptinkami Marse – nuotraukose iš orbitos tokių detalių nematyti, tad čia pasitarnavo Curiosity darytos nuotraukos ir paviršiaus uolienų analizė.
Deja, neįmanoma nustatyti, kada tiksliai įvyko šis potvynis, bet tai turėjo nutikti vėliau, nei Marsas tapo sausas ir išgaravo Gale krateryje buvęs ežeras.
Tyrimo rezultatai publikuojami Scientific Reports.
