Sensacija - netikėtai aptikti seniai pradingę artefaktai iš Didžiosios Gizos piramidės (Video)  ()

Praėjusių metų pabaigoje Aberdyno muziejaus kuratoriaus padėjėja Abeer Eladany peržiūrinėjo muziejaus kolekcijose saugomus objektus – ir aptiko daiktą, kuris, atrodo, čia visai nepriklausė.


A.Eladany yra kilusi iš Egipto ir dešimtmetį praleido dirbdama Egipto muziejuje Kaire. Todėl nenuostabu, kad ji iškart pastebėjo buvusią savo šalies vėliavą ant, regis, nereikšmingos cigarų dėžutės. Moteris atvėrė dėžutę – ir viduje rado nedidelius medžio gabalėlius. Bet patikrinusi muziejaus įrašus, ji suprato, kad aptiko seniai pamestą artefaktą iš Didžiosios Gizos piramidės – vieną didžiausių archeologinių mįslių.

Aberdyno universiteto teigimu, iš Didžiosios piramidės vidaus iki šiol buvo paimti tik trys objektai, dabar vadinami „Diksono relikvijomis“.

Du iš jų – rutulys ir kablys – dabar saugomi Britų muziejuje. Tačiau trečiasis objektas – daug didesnio kedro medienos gabalo fragmentai – buvo pradingę daugiau nei 70 metų, teigia universitetas.

„Kai pažvelgiau į mūsų Egipto katalogų archyvus, iškart supratau, kas tai yra – ir kad artefaktas iš tikrųjų buvo padėtas akivaizdžiai į neteisingą kolekciją, – universiteto pranešime spaudai cituojama A.Eladeny. – Esu archeologė ir dirbau kasinėjimuose Egipte – bet niekada neįsivaizdavau, kad ką nors tokio svarbaus savo šalies paveldui rasiu čia, šiaurės rytų Škotijoje“.

Skaitomiausi Naujausi

 

Didžioji piramidė yra 139 metrų aukščio statinys, pastatytas maždaug prieš 4500 metų. Ji didžiausia iš visos Gizos piramidžių grupės ir seniausias iš septynių senovės pasaulio stebuklų – ir žinoma, viena svarbiausių turistų traukos vietų Egipte.

Piramidėje esama siaurų, ankštų tunelių, kuriais žmonėms judėti yra vargiai įmanoma. XVIII ir XIX amžiuose archeologai ir tyrinėtojai bandė išsprogdinti kelią į vidines piramidės kameras. Siekdami išvengti tolesnio senovinių statinių pažeidimų, šiuolaikiniai archeologai naudojasi tokiomis technologijomis, kaip robotai ir nuotolinės kameros. Didžiojoje piramidėje jie iki šiol yra pavykę patekti tik į tris žinomas kameras.

Minėtas tris relikvijas pirmą kartą 1872 m. piramidėje esančiame vadinamajame Karalienės kambaryje surado inžinierius Waynmanas Dixonas. Jam padėjo jo draugas Jamesas Grantas, baigęs Aberdyno universitetą. Apie relikvijų atradimą, anot universiteto pranešimo spaudai, tuo metu buvo plačiai kalbama.

 

W.Diksonas pasiėmė rutulį ir kablį, o J.Grantas – medžio gabalėlius, teigia universitetas. Po J.Granto mirties 1895 m. jo kolekcijos buvo paliktos universitetui, o jo dukra 1946 metais padovanojo ir „penkių colių kedro gabalėlius“.

Bet kadangi radinys niekada nebuvo tinkamai klasifikuotas, nepaisant „plačių paieškų“, jis taip ir nebuvo surastas – kol A.Eladany netyčia neatrado jo Azijos kolekcijoje.

„Universiteto kolekcijos yra didžiulės – siekia šimtus tūkstančių daiktų, todėl surasti trečiąjį Dixono reliktą buvo tarsi surasti adatą šieno kupetoje, – sako archeologė. – Negalėjau tuo patikėti – kai jau supratau, kas yra šios niekuo neypatingos cigarų dėžės viduje“.

Apie medžio gabalėlių paskirtį ir originalią jų datą esama įvairių teorijų – kai kurie tyrinėtojai mano, kad tai yra didesnio matavimo įrankio dalis – įrankio, kuris jų manymu galėtų suteikti užuominų, kaip buvo pastatytos piramidės.

Matavimas radioaktyviąja anglimi parodė, kad šie medienos fragmentai datuojami maždaug 3341-3094 m. pr.m.e – t.y. dar šimtmečiais iki Didžiosios piramidės pastatymo. Didesnis medienos gabalas, iš kurio kilo šie fragmentai, vis dar yra Didžiosios piramidės viduje – ir paskutinį kartą buvo pastebėtas robotizuota kamera 1993 m. Dabar jo pasiekti neįmanoma.

 

„Jie dar senesni, nei mes įsivaizdavome. Taip gali būti dėl to, kad data susijusi su medienos amžiumi, ir galbūt su ilgaamžio medžio šerdimi, – sako Aberdyno universiteto Muziejų ir specialiųjų kolekcijų vadovas Neilas Curtisas. – Kitą vertus, taip gali būti ir dėl to, kad senovės Egipte nebuvo daug medžių – kas reikštų, kad mediena būtų branginama, perdirbama bei pernaudojama“.

Muziejininkas mano, kad atradimas gali „atgaivinti susidomėjimą“ relikvijomis.

„Dabar mokslininkams teks aptarti originalią radinio paskirtį – ir ar jis buvo sąmoningai įdėtas į piramidę, kaip tai nutikdavo vėlesniais Naujosios Karalystės laikais, kai faraonai bandė pabrėžti savo tęstinumą su praeitimi, laidodamiesi kartu su tuometiniais senoviniais artefaktais.

Parengta pagal CNN.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(8)
(1)
(7)

Komentarai ()