Koronavirusas mutavo: ar vakcinos vis dar padės?  ()

Neseniai Jungtinėje Karalystėje (JK) aptikta mutavusi koronaviruso atmaina plinta sparčiau nei pradinis COVID-19 sukėlėjas. Ar tai reiškia, kad sukurtos vakcinos taps neveiksmingos?

Remiantis JK sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, neseniai Didžiosios Britanijos pietinėje dalyje rasta mutavusi koronaviruso atmaina plinta kur kas greičiau nei ankstesnis virusas, skelbia dw.com. Naująja atmaina jau užsikrėtė daugiau nei tūkstantis žmonių.

Kita vertus, kaip sakė sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas, tai nereiškia, jog naujoji atmaina yra pavojingesnė. Greičiausiai būtent dėl mutavusio viruso šalyje pastaruoju metu gerokai padaugėjo infekcijos atvejų, spėjo jis.

Beje, pats naujos atmainos atsiradimo faktas nėra niekuo ypatingas. Pavyzdžiui, Kinijoje, kur pirmiausia buvo aptiktas koronavirusas, nauja atmaina buvo nustatyta maždaug prieš pusę metų. Vasarą nauja atmaina pasirodė Ispanijoje ir išplito pusėje Europos šalių. Virusai nuolat mutuoja, bet dažniausiai tokių pokyčių padariniai būna minimalūs.

Kaip į mutavusį koronavirusą reaguoja organizmas?

Paprastai žmogaus organizmas geba savarankiškai apsiginti nuo virusų, gamindamas antikūnus, kurie padeda įveikti infekcijos sukėlėją ir įgyti imunitetą. Tiesa, jeigu patogenas mutuoja, o organizme esantys antikūnai „užprogramuoti“ kovoti su ankstesne viruso atmaina, jų veiksmingumas gerokai sumažėja.

Būtent dėl šios priežasties vis susergame peršalimo ligomis. Mūsų organizmas pagamina antikūnų, skirtų ankstesnį peršalimą sukėlusiam virusui naikinti, tačiau pasikeitusiam variantui pritaikytų antikūnų atsiranda tik persirgus. Visgi panikuoti neverta, nes mutavęs virusas ne visada pasidaro pavojingesnis. Kartais mutacijos jį netgi susilpnina.

Kaip mutuoja virusai?

 

Jeigu žmogaus organizme pradedami gaminti antikūnai prieš konkrečią viruso atmainą, virusas stengiasi pakeisti savo apvalkalą, kad kitą kartą imuninės ląstelės jo „neatpažintų“. Norėdamas išgyventi, virusas keičia savo išorinius baltymus ir kuria naujas atmainas.

Kad galėtų daugintis, virusui būtinos nešiotojo organizmo ląstelės, kurias jis užkrečia įterpdamas savo genetinę informaciją. Infekuotos ląstelės pradeda gaminti milijonus viruso kopijų. Šio proceso metu neišvengiamai atsiranda mikroskopinių klaidų. Kiekviena iš jų truputį pakeičia viruso genetinį kodą. Kitaip tariant, virusas mutuoja.

Kodėl nauja viruso atmaina taip sparčiai plinta?

Virusas SŪRS-CoV-2, sukeliantis kvėpavimo takus pažeidžiančią infekciją COVID-19, kaip ir visi koronavirusai, priklauso RNR virusų tipui. Šie virusai mutuoja maždaug kartą per mėnesį.

SŪRS-CoV-2 atmainos paaiškina keistą faktą – skirtingose pasaulio šalyse koronavirusas sukelia nevienodo intensyvumo infekcijos plitimo bangas, taip pat skiriasi ir simptomų sunkumas bei ligos eiga.

JK rasta koronaviruso atmaina atsirado įvykus baltymų spyglių mutacijai. Dėl vadinamosios genų delecijos (chromosoma praranda sekos dalį) ši atmaina nebeturi dviejų aminorūgščių. Tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties naujoji koronaviruso versija taip sparčiai plinta.

 

Vasarą analogiška situacija buvo stebima Rytų Azijos regione, tačiau ten nauja koronaviruso atmaina užsikrėtę pacientai sirgo gerokai lengvesne forma. Akivaizdu, kad tada mutavęs virusas nusilpo.

Ar vakcina apsaugos nuo mutavusio koronaviruso?

JK tapo pirmąja Vakarų Europos šalimi, pradėjusia masinį skiepijimą nuo COVID-19. Tas faktas, kad buvo nustatyta nauja koronaviruso atmaina, nereiškia, jog vakcina taps neveiksminga. Kol kas visos sukurtos vakcinos nuo COVID-19 koduoja baltymų spyglių informaciją taip, kad stimuliuotų paciento imuninę sistemą net užsikrėtus mutavusiu koronavirusu.

Laimei, virusui prireiktų nemažai mutacijų, jog pakeistų savo baltymus taip, kad išvengtų imuninės sistemos atsako. Taip pat mes žinome, jog gripo virusai mutuoja taip sparčiai, kad kasmet reikia naujų skiepų, norint išsaugoti atsparumą.

Taigi, galima daryti išvadą, kad ir vakcinas nuo koronaviruso greičiausiai ateityje teks modifikuoti. Kita vertus, pandemijos metu sukaupti duomenys ir įgalinti gamybiniai pajėgumai, be jokios abejonės, padės operatyviai aprūpinti gyventojus nebrangiais skiepais.

Aut. teisės: delfi.lt

(3)
(1)
(2)

Komentarai ()