Mįslinga liga, žudanti delfinus visame pasaulyje: mokslininkai mano atradę priežastį  ()

Šie gyvūnai – bene patys populiariausi ir mylimiausi jūriniai žinduoliai visame pasaulyje, tačiau pastaruoju metu vis daugiau delfinų pražudo nauja liga, skelbia sciencealert.com.

Mirtina odos liga, kurios apraiškų ekspertai pirmą kartą pastebėjo netoliese Naujojo Orleano gyvenantiems delfinams po uragano Katrinos 2005 metais, kurį laiką kėlė vien klausimų. Dabar mokslininkai pagaliau įvardija, kas tai per pražūtingas negalavimas.

Gėlo vandens sukeliama odos liga – štai kaip naujame tyrime ekspertai įvardijo šią būklę. Skelbiama, kad ja serga delfinai daugelyje pasaulio vietų. Sergančių delfinų odą subjauroja žaizdos, galinčios padengti ir visą žinduolio kūną.

Tikslus šios ligos sukėlėjas nebuvo žinomas, tačiau, atlikus naują tyrimą, ekspertai pagaliau pateikia, tenka pripažinti, liūdinantį paaiškinimą: tai aplinkosauginiai pasikeitimai delfinų gyvenamoje aplinkoje, tiesiogiai susiję su klimato kaita.

„Ši pražūtinga odos liga žudo delfinus nuo pat uragano Katrina. Galima pasidžiaugti, kad pagaliau galėjome tiksliai įvardyti problemą“, – teigia Kalifornijoje veikiančio Jūrų žinduolių centro vyriausiasis patologas Padraigas Duignanas.

„Šie metai Meksikos įlankoje buvo rekordiniai uraganų metai, klimato kaita nuožmesnes audras lėmė visame pasaulyje, tad, deja, galima tikėtis ir didesnio delfinų mirtingumo būtent nuo šios ligos“, – teigia P. Duignanas.

 

Nors pirmieji gėlo vandens sukeliamos odos ligos atvejai užfiksuoti Jungtinėse Valstijose, būtent atvejai kitame pasaulio gale P. Duignanui ir jo komandai atvėrė akis ir pažymėjo lūžį jų darbe.
Du delfinų nugaišimo atvejai Australijoje suteikė vertingų įrodymų – vienas atvejis susijęs su Burunano delfinu (Tursiops australis) Gipslando ežere Viktorijos valstijoje 2007 metais, o kitas su Indijos vandenyno delfinu (T. aduncus) Vakarų Australijos Swan-Canning upės sistemoje.

„Šie atvejai istorinės svarbos, nes suteikė galimybę atlikti pomirtinę palaikų analizę, siekiant nustatyti mirties priežastį. Galėjome įvardyti odos pažeidimus, būdingus konkrečiai šiai ligai, išsiaiškinti, ar yra šių atvejų ir kitų atvejų visame pasaulyje ryšys“, – paaiškina veterinaras patologas Nahiidas Stephensas iš Australijos Murdocho universiteto.

Remiantis analize, visi ligos atvejai iš viso pasaulio yra susiję.

 

Gėlo vandens odos ligos protrūkiai fiksuojami po smarkių audrų, pavyzdžiui, uraganų ir ciklonų, kai iškrenta didelis kritulių kiekis, ir vanduo iš dirvos keliauja į upes ir pakrančių vandenį. Susiklosčius tokiai situacijai, staiga sumažėja pakrančių vandens, kur gyvena delfinai, druskingumas. Tokiu būdu sudaromos kelias savaites ar net mėnesius truksiančios nepakankamo vandens druskingumo sąlygos. Delfinai tokias sąlygas toleruoti gali, tačiau tik labai trumpą laiką. Ilgą laiką praleidžiant nepakankamai sūriame vandenyje, prasideda tiek delfinų odos, tiek kraujo sudėties pokyčiai, prasideda dermatitas, oda trūkinėja, formuojasi pažeistos odos plotai ir ryškėja kiti simptomai. Pažeistoje odoje susidaro palankios sąlygos veistis grybeliams, bakterijoms, dumbliams ir kitiems mikroorganizmams.

„Per pažeistą odą delfinai netenka gyvybiškai svarbių jonų ir baltymų. Tada gėlas vanduo, patekęs ant pažeistos odos, sukelia patinimų, formuojasi žaizdos“, – aiškina Nahiidas Stephensas.

„Pažeidimai delfinų odoje prilygsta trečio laipsnio nudegimui kalbant apie žmones – tai siaubinga trauma, galinti per labai trumpą laiką baigtis mirtimi. Ji žudo, nes sukelia elektrolitų sutrikimus delfinų kraujotakoje, galiausiai pradeda trikti vidaus organų veikla“, – paaiškina mokslininkas.

 

Baisiausia, kad dėl klimato kaitos potvynių, ciklonų ir uraganų visame pasaulyje tik daugės, o tai reiškia, kad gėlo vandens sukeliamos odos ligos protrūkių tik daugės.

Nors prognozės ir ne itin džiuginančios, bent jau žinome, su kuo tiksliai susiduria delfinai. Ekspertai sako, kad gautos žinios bus labai naudingos bandant padėti šiems pakrantėse gyvenantiems jūriniams žinduoliams.

Galime prisidėti ir mes visi.

„Jeigu situacija nesikeis, vieną dieną jie tiesiog išnyks. Prie klimato kaitos problemos sprendimo galime ir turime prisidėti visi. Tokiu būdu padėsime ir delfinams. Kiek dar pavojaus signalų reikia, kad atsikvošėtume?“, – į mūsų sąžinę kreipiasi mokslininkas.

Mokslinio tyrimo rezultatai skelbiami specializuotame leidinyje „Scientific Reports“.

Aut. teisės: delfi.lt

(7)
(0)
(7)

Komentarai ()