Atradimas, kelsiantis daug klausimų: pasirodo, pirmykščiuose asteroiduose nemažai vandens  ()

Angliniai chondritai yra meteoritai, kurie, manoma, beveik nesikeitė nuo pat Saulės sistemos susiformavimo. Juose pasitaiko mineralų, kurių formavimuisi reikalingas vanduo, bet įprastai manoma, kad šie mineralai susiformavo per pirmus kelis milijonus metų po Saulės sistemos atsiradimo. Tą patvirtina ir radioaktyvusis datavimas. Visgi kartais būna ir kitaip.


© Public Domain

Naujame tyrime pateikiami įrodymai, kad kai kurių meteoritų uolienos judėjo vandenyje per pastarąjį milijoną metų.

Analizei pasirinkti radioaktyvaus urano ir torio izotopai, kurių pusėjimo trukmė matuojama šimtais tūkstančių metų. Uranas tirpsta vandenyje, o toris – ne, taigi tekantis vanduo sunaikina urano ir torio izotopų pusiausvyrą, nusistovėjusią per milijardus metų. Būtent tokie pusiausvyros nebuvimo požymiai ir aptikti: kai kuriose meteoritų zonose yra pernelyg daug urano. Pusiausvyra atsistato per kelias pusėjimo trukmes, tai yra per kelis šimtus tūkstančių metų.

 

 

Tad galima teigti, jog per pastarąjį milijoną metų šių meteoritų uolienos buvo ištirpusios vandenyje. Tai galėjo nutikti meteoritams atsiskiriant nuo motininio kūno: dažniausiai atsiskyrimas yra dviejų asteroidų susidūrimo pasekmė, o susidūrimo metu galėjo ištirpti dalis asteroide buvusio ledo ir kuriam laikui suformuoti skysto vandens telkinius. Kita galimybė – asteroiduose esantis ledas ištirpo, šiems priartėjus prie Saulės.

 

 

Šis atradimas parodo, kad ir šiais laikais pirmykščiai asteroidai turi nemažai vandens.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(4)
(1)
(3)

Komentarai ()