Spruko nuo diktatoriaus, apsimetinėjo beprote ir praktiškai tuščiomis kišenėmis aplink pasaulį apkeliavo vos per 72 dienas: neeilinės žurnalistės gyvenimas nustebins - ji net spėjo padaryti kelis išradimus  (1)

Elizabeth Cochrane Seaman, geriau žinoma slapyvardžiu Nellie Bly, yra neeilinė asmenybė žurnalistikos istorijoje. Ji yra viena iš detektyvinės žurnalistikos pradininkių. Tačiau didžiausią šlovę jai atnešė rekordinė kelionė aplink pasaulį.

Elizabeth Jane Cochran gimė 1964 metais Pensilvanijoje. Vaikystėje ji buvo linksma mergaitė, labai mėgstanti rožinę spalvą. Tačiau paauglystėje ji jau buvo išskirtinai protinga asmenybė, svajojanti apie įdomią karjerą.

Tiesa, mokslų ji nebaigė, nes šeimai nepakako pinigų. Žurnaliste tuomet jau Cochrane pavardę nešiojusi mergina tapo atsitiktinai. 1880 metais laikraštyje ji perskaitė esė apie tai, kad merginos tinka tik vaikams gimdyti ir namams prižiūrėti ir iš karto parašė atsakymą.

Jis patiko laikraščio redaktoriui, kuris susirado Cochrane ir netrukus pasiūlė jai darbą. Kadangi tuo metu moterys įprastai rašė pasislėpusios už pseudonimų, Cochrane pasirašinėjo Nellie Bly vardu (turėjo būti Nelly, bet redaktorius padarė klaidą).

Kelis metus ji rašė „Pittsburgh Dispatch“ laikraštyje. Ją domino tiriamosios žurnalistikos temos - Nellie Bly dažniausiai rašė apie gamyklose dirbančias moteris. Tiesa, neilgai, nes gamyklų savininkai protestavo prieš tuos straipsnius ir netrukus laikraštis pavedė merginai naujas užduotis - jai teko rašyti apie teatrą, madas ir daržininkystę.

Norėdama rašyti ką nors vertingesnio, Nellie Bly tapo užsienio naujienų korespondente Meksikoje. Vos po 6 mėnesių ji parašė pranešimą apie diktatoriaus  Porfirio Díazo režimo kalinamą žurnalistą. Po to jai teko sprukti iš šalies, bet sugrįžusi į JAV ji Díazą jau atvirai vadino tironu.

 

1887 metais Nellie Bly persikėlė į Niujorką ir pradėjo rašyti Josepho Pulitzerio laikraštyje „New York World“. Ten ji ėmėsi neįprastos užduoties - infiltruoti vietinę prieglaudą psichinėmis ligomis sergančioms moterims.

Tai nebuvo lengva. Pirmiausia Nellie Bly apsigyveno laikinuosiuose namuose moterims. Čia ji ėmė vaidinti beprotę, tuo kaltindama kitas namų gyventojas. Galiausiai jai pavyko ir ji dešimt dienų praleido prieglaudoje.

Atskleisti žiaurumai paskatino reformas, o Nellie Bly straipsniai ir knyga jai pelnė didelį populiarumą. Tokio tipo tiriamioji žurnalistika, savo metodais primenanti detektyvų darbus, tuo metu tiesiog neegzistavo.

1888 metais Nellie Bly pasisiūlė apkeliauti aplink pasaulį greičiau nei per 80 dienų, taip į realybę atnešant J. Verneo romano „Aplink pasaulį per 80 dienų“ siužetą.

Tokia galimybė jai buvo pasiūlyta jau kitais metais ir vos po dviejų dienų pasiruošimo 1889-ųjų lapkričio 14 dieną Nellie Bly išvyko iš Niujorko. Su savimi ji turėjo tik šiek tiek pinigų (svarų ir aukso), tualeto reikmenis, keletą porų apatinių, suknelę, kurią dėvėjo, paltą ir kepurę.

Nellie Bly daugiausia keliavo garlaiviais ir geležinkeliais. Garlaiviu ji atvyko į Angliją, tuomet persikėlė į Prancūziją, kur sutiko patį Verneą, tuomet vyko į Italiją, apžiūrėjo Sueco kanalą, keliavo per Ceiloną (Šri Lanka), Penangą (Malaizija), Singapūre nusipirko bezdžionę ir galiausiai pasiekė Japoniją.

 

Turėdama galimybę Nellie Bly siuntė telegramas, tačiau dažniau teko siųsti laiškus, kurie keliavo bent porą savaičių. „New York World“ tuo metu vykdė konkursą - kvietė skaitytojus atspėti, kiek laiko truks Nellie Bly kelionė. O konkurentai „Cosmopolitan“ priešinga kryptimi išleido savo žurnalistę Elizabeth Bisland. Tiesa, Nellie Bly į tai nekreipė dėmesio ir teigė nelenktyniausianti.

Audros Ramiajame vandenyne tapo rimta kliūtimi ir San Fransiską Nellie Bly pasiekė dviem dienomis vėliau nei buvo planavusi. Tačiau Pulitzeris specialiai jai užsakė traukinį, kad ši spėtų sugrįžti į Niujorką.

Ir jai pavyko - 1890-ųjų sausio 25 dieną susirinkusi minia stebėjo, kaip apkeliavusi pasaulį Nellie Bly sugrįžta namo. Kelionę aplink pasaulį ji įveikė per rekordinį laiką - per 72 dienas 6 valandas ir 11 minučių. Bisland kelionė truko daugiau nei 4 dienomis ilgiau.

Nellie Bly rekordas gyvavo tik keletą mėnesių, tačiau tai buvo įdomus iššūkis, Nellie Bly pelnęs didžiulį populiarumą.

Žurnalistiką Nellie Bly paliko 1895 metais, kai ištekėjo už pramonininko Roberto Seamano. Jai buvo tik 31, Seamanui - 73 metai.

 

Elizabeth Cochrane Seaman vardą įgijusi moteris pasinėrė į vyro verslą - metalinių talpų gamybą. Seamanas mirė 1904 metais ir Elizabeth tapo pagrindine „Iron Clad Manufacturing“ kompanijos vadove.

Ji išrado naują šiukšliadėžės formą ir naują pieno talpą. Vienu metu Seaman buvo viena iš didžiausių moterų pramonininkių JAV, tačiau galiausiai verslas žlugo.

Manoma, kad tai buvo ir dėl Seaman nepatyrimo - ji stengėsi darbuotojams suteikti kuo daugiau socialinių garantijų, praktiškai nekreipdama dėmesio į kompanijos finansus.

Tuomet Seman grįžo į žurnalistiką. Pirmojo Pasaulinio karo metu ji dirbo Rytų Fronto korespondente. Nellie Bly tapo pirmąja moterimi žurnaliste ir viena pirmųjų užsieniečių apsilankiusia fronte prie Serbijos ir Austrijos. Ji, beje, lankėsi ir Lenkijoje.

Vėliau ji žodžiu kovojo už moterų teisę balsuoti. Tačiau jos gyvenimas truko neilgai - garsioji Nellie Bly mirė 1922 metais nuo plaučių uždegimo. Ji nėra pamiršta - apie ją vis dar mokomi jaunieji žurnalistai, 1998 metais ji įtraukta į JAV Nacionalinį moterų šlovės muziejų. Sausio 25 dieną dažnai prisimenama jos kelionė aplink pasaulį.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(10)
(0)
(10)

Komentarai (1)