Iki šiol to niekas nežinojo: tyrimas parodė, kuo tiksliai kūdikiams yra naudingas maitinimas krūtimi  ()

Nuo pat gimimo mūsų kūnas sukuria mums subtilią apsaugą, susidedančią vien iš mikrobų.


Mokymasis, kokias bakterijas, virusus ir mieles verta pasilikti, o kokias – atmesti, yra sudėtingas procesas, bet gali pakeisti sveiką imuninę sistemą į visą gyvenimą trunkančią alergiją bei autoimuninius sutrikimus.

Tai, kaip mes valdome šią sistemą, nėra visiškai aišku. Kiek šiuo metu žino mokslininkai, mechanizmai, saugoję mūsų kūną nuo motinos kūno, pirmosiomis savaitėmis ir toliau vaidina vaidmenį „diplomatiniuose santykiuose“ su mikrobais, jau ir palikus gimdą.

Neseniai Birmingemo universiteto (D.Britanija) tyrinėtojų atliktas tyrimas dabar suteikė naujų įžvalgų apie šį procesą – ir nustatė, kad motinos pienas skatina svarbių imuninių ląstelių, kurios padeda valdyti uždegimus, augimą.

„Motinos pieno įtaka imuninio atsako vystymuisi per kelias pirmąsias savarankiško gyvenimo savaites anksčiau nebuvo tirta“, – sako Birmingemo universiteto neonatologas Gergely Toldis.

„Iki mūsų tyrimų nebuvo žinoma, kokia svarbi yra ankstyvoji šio specifinio ląstelių tipo įtaka žindomiems kūdikiams“, – teigia jis.

Skaitomiausi Naujausi

 

Tyrimo metu buvo stebimos 38 naujagimių – visų, gimusių atlikus cezario pjūvį – imuninės funkcijos. Kūdikiai buvo išskiriami pagal tai, ar jie buvo maitinami krūtimi, ar mišinukais, ar abiem būdais – o taip pat vos gimus bei po trijų savaičių buvo paimti kūdikių kraujo bei išmatų mėginiai.

Skirtumas tarp dviejų kūdikių grupių T ląstelių – baltųjų kraujo kūnelių tipo, padedančio išlaikyti imuninio atsaką – buvo didelis: tiems kūdikiams, kurie buvo maitinami tik krūtimi, ląstelių skaičius per tris savaites padvigubėjo, palyginus su tais, kurie buvo maitinami tik mišiniais.

Nuolatinis motinos pieno gavimas suteikia kūdikiams įvairių antimikrobinių ir maistinių medžiagų, kurios suteikia besiformuojančiai imuninei sistemai viską, ko reikia kovai su infekcijomis.

Tačiau pats žindymo procesas pats savaime toli gražu nėra sterilus ir jo metu nuo motinos pernešama ne tik motinos odos mikroflora, bet ir motinos ląstelės. Tomis nesaugiomis ankstyvosiomis savaitėmis svetimkūniai gali lengvai nustelbti dar nesusiformavusią vaiko imuninę sistemą.

 

Ir panašu, būtent T ląstelių stiprinimas, kurios padeda atsilaikyti prieš motinos ląsteles, išlaiko kūdikius sveikus.

Kodėl motinos pienas turi tiksliai tokį poveikį, kol kas nėra visiškai aišku. Vis dėlto tikslus mechanizmų perpratimas dar tik laukia ateityje.

Bet šiame naujausiame tyrime mokslininkų padaryti atradimai gali padėti visa tai perprasti. Taip pat pažymėtina, kad specifinių žarnyno bakterijų, kurios, kaip žinoma, palaiko T ląstelių funkcijas, gausiau buvo žindomų naujagimių virškinimo sistemoje.

Sprendimas sutelkti dėmesį tik į kūdikius, kurie gimė būtent po cezario pjūvio, buvo gerai apgalvotas – tai buvo padaryta tam, kad būtų sulyginti tiriamųjų imuniniai lygiai. Bet tai, kaip vaginaliniu būdu pagimdyti vaikai atrodo šiame kontekste, reikalauja papildomų tyrimų – o ypač atsižvelgiant į kūdikio mikrofloros įgijimo skirtumus, nulemtus skirtingų gimdymo būdų.

Svarbu pažymėti, kad šiandieniniame pasaulyje pasirinkimui maitinti krūtimi krūtimi daromas nemažas spaudimas – ir tai ne visais atvejais yra gerai. Maitinimas mišiniais dažnai gali būti ir ne norais paremtas, bet praktinis sprendimas – siekiant sumažinti stresą, arba daugeliu atvejų paprasčiausiai todėl, kad esama nedaug kitų pasirinkimų.

 

Tačiau neabejotina, kad tiesiogiai palyginus kūdikių maitinimo būdus, motinos pienas, gaunamas tiesiai iš krūties, ir toliau suteikia naujagimiams visus pranašumus.

„Tikimės, kad ši svarbi nauja įžvalga padidins naujagimių žindymo lygį ir nulems, kad daugiau kūdikių pasinaudos motinos pieno teikiamais pranašumais, – sako G.Toldis. – Be to, tikimės, kad kūdikiams, kurie maitinami mišiniais, šie rezultatai padės optimizuoti pieno mišinio sudėtį – kad būtų galima išnaudoti šiuos imunologinius mechanizmus“.

Tyrimas skelbiamas leidinyje „Allergy“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(5)
(0)
(5)

Komentarai ()