KTU medicinos fizikas Linas Kudrevičius: apie jau šiandien naudojamas fantastiškas technologijas ir kodėl medicina ir ateityje neišsivers be spindulinių technologijų  ()

Terminas radiacija įprastai vadinamas jonizuojančiąja spinduliuote, kuris dažnam sukelia nerimą ir baugina. Visgi tai, kas sukelia didžiulę baimę kalbant apie branduolinės energetikos katastrofas, medicinoje atveria daug kelių sveikatos tyrimams ir inovatyviam gydymui.


Kiekvienas esame kažkiek girdėję, koks yra jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis. Ir dažnam, einant į polikliniką atlikti rentgenologinio ar kompiuterinės tomografijos tyrimo, kyla dvejonių. Juolab, kad vis daugiau pažangių gydymo ar tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje yra grįsti jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimu. Visgi, ar verta baimintis?

„Nuogąstauti tikrai neverta“, – įsitikinęs pirmajame Gama peilio centre Baltijos šalyse dirbantis KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) alumnas medicinos fizikas Linas Kudrevičius.

Spinduliuotės yra visur

Jonizuojančioji spinduliuotė arba radiacija (labiau įprastas terminas daugelio ausiai) apipinta daugybe mitų ir baimių, bet ji yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Jos yra mūsų gyvenamoje aplinkoje ir net maiste. Kur ir kiek jos gauname kasdien?

„Daugelis net nesusimąsto ar tiesiog nežino, kad žmogų jonizuojančioji spinduliuotė pasiekia iš žemėje esančių uolienų, radono (natūralių radioaktyvių dujų), esančio patalpų aplinkoje, maisto produktų. Svarbi ir kosminė spinduliuotė“, – vardija medicinos fizikas.

Pasak L. Kudrevičiaus, maksimalus leistinas radiacinis fonas, kuriame galima būti be papildomų apsaugos priemonių, yra iki 0,3 µSv/h (mikrosiverto per valandą). Lietuvoje radiacinis fonas įprastomis sąlygomis yra apie 4–5 kartus mažesnis už leistiną – iki 0,07 µSv/h.

Taigi, dėl radiacinio fono nerimauti tikrai neverta. Visgi, reikėtų nepamiršti kitų apšvitos šaltinių. Pavyzdžiui, medicininė apšvita vidutiniškai per metus sudaro apie 1,05 mSv, radonas mūsų aplinkoje – 1,03 mSV, kosminė spinduliuotė – 0,4 mSV. Dar 0,34 mSV gauname su maistu ir 0,54 mSV iš aplinkos.

Skaitomiausi Naujausi

 

„Skrendant 10,3–11,3 km aukštyje žmogų veikiančios jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia gali būti iki 40 kartų didesnė, nei žmogui būnant jūros lygyje“, – įdomų faktą pamini L. Kudrevičius.

Sprendimai medicinai

Jonizuojančioji spinduliuotė gana plačiai taikoma pramonėje, branduolinėje energetikoje. Taip pat ir šiandieninę mediciną būtų sunku įsivaizduoti be spindulinių technologijų. Ji taikoma ir diagnostikai, ir gydymui, o naujausieji taikymai skamba išties įspūdingai. 

Daugeliui geriausiai pažįstamas spinduliuotės panaudojimas rentgenologijoje ar onkologinių susirgimų gydymui. Tačiau šiuolaikinės medicinos technologijos žengia kur kas toliau ir spinduliuotė, konkrečiai gama spinduliai, panaudojami, pavyzdžiui, gydant Parkinsono ligą, trišakio nervo neuralgiją ar smegenų navikus. Viena iš pažangiausių gama spinduliuotės technologijų – gama peilis.

„Gama peiliu gali būti atliekamos maksimalaus preciziškumo reikalaujančios operacijos. Šią technologiją pasitelkiame gydant piktybinius navikus: metastazes galvos smegenyse, akies melanomas ir gerybinius navikus. Juo galima gydyti funkcinius sutrikimus: trišakio nervo neuralgiją, tremorą (esencialinį ir Parkinsono ligos sukeltą), skausmą (kai jo nenumalšina medikamentai), kraujotakos sutrikimus“, – apie technologiją pasakoja gama peilio centre dirbantis medicinos fizikas.

Tikslumas milimetrų dalimis

 

Gydymo jonizuojančiąja spinduliuote galimybės išties stulbinančios. Tačiau, kai kalba vyksta apie spinduliuotės panaudojimą medicinoje, dažnas baiminasi neigiamo jos poveikio: kokią įtaka ji daro žmogaus organizmui  kasdienių ir neeilinių medicininių intervencijų metu, kaip užtikrinama, pacientų apsauga nuo nepagrįstos apšvitos ir pan. Pasak L. Kudrevičiaus, bijoti tikrai neverta – nesant būtinybės gydytojai spindulinių procedūrų nepaskirs. O jei paskirs, gaunamos apšvitos dozės yra maksimaliai saugios.

„Štai čia yra užduotis medicinos fizikui. Volumetrinės moduliuotos arkinės terapijos (VMAT), intensyvumo moduliuotos radioterapijos (IMRT) ar gama peilio technologijų procedūros suplanuojamos taip, kad paskirta apšvitos dozė tektų tik gydomai vietai“, – apie spinduliuotės dozės parinkimą pasakoja L. Kudrevičius.

Pasak specialisto, pacientų pozicionavimo sistemos tikslumas yra net iki 0,1 mm (pavyzdžiui, gama peilio – 0,1 mm, linijinio  greitintuvo – 1 mm). Prieš pradedant gydymą patikrinama, ar pacientas tiksliai paguldytas toje vietoje, kurioje buvo suplanuota (panaudojant kūginio pluošto kompiuterinę tomografiją (CBCT) ar rentgeno nuotrauką). Gydant krūtų vėžį, metastazes plaučiuose, kepenyse ir panašiai – naudojamas paciento kvėpavimo sekimas, kadangi gydomos vietos juda įkvepiant ir iškvepiant.

 

O gydant smegenų navikus, pavyzdžiui, paciento galvos fiksavimui naudojamas stereotaksinis rėmas arba termoplastinė kaukė, o apšvitos tūris suformuojamas toks, kuris tiksliai atitinka naviko tūrį.

Spindulinių medicinos technologijų ateitis

Be abejonės, spindulinės medicinos technologijos atveria daugybę naujų kelių gydymui. Pasitelkiant naujausias technologijas gydomi tokie susirgimai, kurie dar visai neseniai buvo sunkiai paveikiami. Panašu, kad ateityje laukia dar daugiau progresyvių sprendimų.

„Manau, kad medicina ir ateityje neišsivers be spindulinių technologijų. Tikiu, kad jos dar pažengs į priekį, pats procesas bus labiau optimizuotas, procedūrų metu pacientas gaus vis mažesnę apšvitą. Manau, kad vietoje vieno daugiafunkcinio prietaiso bus daugiau įvairesnės specifinės, labiau preciziškos įrangos, skirtos individualiems atvejams“, – apie medicinos technologijų ateitį svarsto KTU MGMF alumnas.

Pasak specialisto, bus kuriami ir į klinikinę aplinką integruojami vis nauji sprendimai. Svarbiausia žinoti naudojamos įrangos niuansus, parametrus ir galimybes, nes tik taip galima užtikrinti, kad pacientai gautų maksimalią naudą su kuo mažesne rizika.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai ()