Išbandėte praktiškai viską, bet vis tiek esate vienišas? Štai, kodėl jums nepavyksta surasti antrosios pusės

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

T 2021-03-15 14:55
Internete prajieškojau savo būsimosios apie 7 metus. Viso apie 100 pažinčių. Kontingentas nuo 35 metų ir vyresnės. Praktiškai visos atsakė. Kaip galiausiai išsiaiškynau pirma merginos žiūri į išvaizdą, o jei kažkaip jau praėjau, tai tada į turimus turtus. Apie 5 proc. pažinčių buvo taip: atėjo pilna mergina, jos pasiekymai: nuomuojasi kambarį ir mažos pajamos. Po neilgo pokalbio sužynau, kad aš nesivystau, degraduoju, nieko nesiekiu, o jinai išėjo iš darbo (greičiausiai išvyjo, nes dirbo sekrėtorę ar kokiu kitu kabinėto papuošalu), o dabar jau verslininkė (nekilnojamo turto agėntė).
ihouser 2021-03-15 15:19
Flirtas šiais laikais prilyginamas „seksualiniam priekabiavimui“. Feministės pasistengė Štai ir nesiseka žmonėms. Jie tiesiog bijo flirtuoti. O jei bijai > nebandai > netobulėji > neturi jokių šansų susipažinti.
HardAxe 2021-03-15 15:25
Kaip ir rašiau, pilna rinka profų, ką tu su jais pakonkuruosi.
unytas 2021-03-15 16:55
true true. Pats an princess esu uzsokes.
vytautas50 2021-03-15 18:40
mindaugas.vaitiekūnas 2021-03-15 19:21
Nu blemba gerai pasijuokiau, ačiū Čia nenoriu kažko paniekinti, pažeminti, tiesiog tikrai buvo fun išgirsti kaip šiuo klausimu sekasi kitiems Tai galiausiai ir su Vytautu sutinku - man irgi patinka gyventi vienam. Turiu pažįstamų, kuriems ten stogas važiuoja kai kelias dienas pabūna vieni. Nu šito aš nesuprantu - nejaugi taip sunku susidraugauti su pačiu savimi!? Įdomu kas ten jų galvose sukasi, kai lieka vieni Čia jau nekalbu apie ilgalaikę vienatvę, čia kalbu apie kelias dienas. O kas liečia temą, tai tas flirtas (jei gerai suprantu ką norėta parašyti) manau labai laikinas dalykas. Aš asmeniškai niekada nemėgau tų "slaptų žinučių", nes visada turėjau baimę ne taip suprasti ir persistengti su veiksmais, ko pasekoje gali tekti raudonuoti
vytautas50 2021-03-15 19:40
kukulis4 2021-03-15 21:41
Man su panom buvo pakankamai sunku, nes niekada nebuvau tas, kuris elgdavosi populiariai. Mokykloje nebuvau begalvis banditas, turejau masina, bet ne bmw (panom tokie nepatiko), universitete nebuvau didziausas tusofscikas, neturejau savo muzikos grupes, laisvu laiku megau gilintis i dalykus, kuriu prasmes daugelis nesuprato (velgi, ne pats smagiausias baxuras grupej), ir tik perkopus per 25, ir judant link 30ties pradejau pastebeti, kad mano amziaus moterys pradejo labiau vertint tas savybes, kurias as turejau nuo mazumes. Dabar, kai man arti 40, kazkaip jau ipratau, kad gaunu nemazai demesio is panasaus amziaus moteru, ir ipatingai is tu, kurios uzbaigusios, arba uzbaigineja savo dabartines santuokas. Nemanau, kad del isvaizdos, nes nesu isvaizdus vyras - taip, stipriai aukstesnis uz dauguma, bet tuo paciu stambus. Ne storas, bet tikrai ne atletisko sudejimo. Ps. Vedes esu 10+ metu (1ma santuoka, ir panasu, kad vienintele).