Pažangiausios technologijos jau Lietuvoje: Nobelio premiją pelnęs atradimas pasitarnauja gydant melanomą  ()

Melanoma – reta greitai plintanti piktybinė liga, apie kurią visas pasaulis kalba gegužės mėnesį. Statistikos duomenimis, per metus Lietuvoje melanoma suserga 200 gyventojų, dažniausiai – odos melanoma, tačiau šis piktybinis susirgimas taip pat gali pažeisti ir kitus organus. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pritaikytas itin retos melanomos gydymas iki šiol mūsų šalyje dar netaikytu metodu žarnos navikui gydyti.


Itin reta melanomos forma

Gydymo metodams, kurie yra mažai invazyvūs, mažiau traumuojantys ir skausmingi, o juos pritaikius pacientas greičiau sugrįžta į visavertį gyvenimą, šiuolaikinėje medicinoje teikiama pirmenybė. Santaros klinikose tokiu pažangiu ir tausojančiu metodu pasirinkta gydyti itin retos rūšies naviką – analinio kanalo melanomą. „Kaip gydyti tokį naviką, standartinės metodikos ar gairių nėra, todėl buvo pasirinktas inovatyvus ir saugus būdas – elektrochemoterapija – kuris mūsų šalyje tokiam susirgimui gydyti taikytas dar nebuvo“, – sako Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytojas intervencinis radiologas Donatas Jocius.

Pasak Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro gydytojo prof. Eligijaus Poškaus, piktybinės ligos – melanomos išangės srityje yra dar mažiau – tai sudaro tik 1 proc. visų melanomos atvejų, tačiau tokia melanoma labai pavojinga, gali greitai metastazuoti, todėl dažnai diagnozuojama jau pažengusios stadijos. Dėl to jos gydymas yra sudėtingas.

Gydant chirurginiu būdu operacija neretai yra smarkiai traumuojanti – šalinant naviką, būtų pašalinama ir išangė, ir tiesioji žarna, – sveikimo procesas labai užtruktų. Chirurginis gydymas taip pat turėtų didelės įtakos gyvenimo kokybei – sutrikusi tuštinimosi funkcija ir suformuota stoma pilvo sienoje, tikėtina, ją pablogintų. Svarbu ir tai, jog traumuojantis chirurginis gydymas nebūtinai sustabdytų ligos plitimą ateityje, todėl mažai invazinė alternatyva yra svarstytina kaip mažiau traumuojanti procedūra.

Kas tai yra elektrochemoterapija?

Skaitomiausi Naujausi

 

Įprastinėje praktikoje navikas yra šalinamas chirurginiu būdu. Aprašomasis metodas –  elektrochemoterapija – kuriam skirtą aparatūrą ir pačią metodiką iš Vokietijos parsivežė profesorius Audrius Šileikis kartu su gydytoju intervenciniu radiologu D. Jociumi, yra kombinuotas:

„Elektrostimuliacijos metu ląstelių sienelėse veikiant labai trumpais santykinai mažos amplitudės (iki 1000 V) elektriniais impulsais susiformuoja laikinos poros, ląstelės sienelė tarsi išretėja, todėl tampa labai pralaidi įvairioms medžiagoms, tarp jų ir chemoterapiniams preparatams, kurie normaliomis sąlygomis sunkiai patenka į ląstelę. Taip veikiant ląstelę elektriniais impulsais, į jos vidų gali patekti daug didesnis chemoterapinio vaisto kiekis (palyginti su normaliomis sąlygomis leidžiamų vaistų kiekiu didesnis tūkstančiais kartų) – tai sukelia navikinės ląstelės žūtį.

 

Be to, veikiant elektriniams impulsams, gydomoje srityje susidaro santykinė išemija (sumažėja kraujo pritekėjimas), – tai taip pat turi įtakos ląstelių žūčiai. Trečias veiksnys, veikiantis atliekant elektrochemoterapiją – žuvus naviko ląstelėms, jų genetinė medžiaga patenka į kraujotaką ir natūralios organizmo imuninės sistemos ląstelės atpažįsta ją kaip priešišką, formuojasi imuninė reakcija į naviką. Yra pastebėta, jog net atokiose organizmo srityse esantys naviko židiniai yra veikiami šio efekto, nepaisant to, kad ten nebuvo taikyta elektrochemoterapija“, – sako D. Jocius.

„Iš tikrųjų, taikydami elektrochemoterapijos metodą, į vėžines ląsteles „suleidžiame“ ypač didelį kiekį chemoterapinių vaistų. Įprastais metodais leidžiamų vaistų kiekį į ląsteles reikėtų didinti maždaug tūkstantį kartų – žmogus tiesiog neatlaikytų tokio kiekio dėl šalutinių reakcijų, o taikydami šį metodą, net naudodami santykinai nedidelį kiekį vaistų, ženkliai padidiname jų koncentraciją elektros impulsais paveiktoje srityje – taigi ir pačiame navike“, – antrina prof. E. Poškus.

 

Pasak intervencinio radiologo D. Jociaus, šio metodo pranašumas yra ir jo saugumas, nesant terminio poveikio gydymas veikia ląsteles, tačiau nedaro įtakos neląstelinėmis struktūromis – nėra kraujagyslių, tulžies latakų ir žarnų sienelių pažeidimo rizikos, todėl jo taikymas yra saugus ir galimas taikyti kritinėse srityse, kur tiek chirurginis, tiek ir terminis minimaliai invazinis gydymas yra rizikingas.

Šiuo metu gydyto paciento sveikatos būklę stebi daugiadalykė medikų komanda: atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai naviko atsinaujinimo nefiksuoja jau 3 mėnesius, pacientas jaučiasi gerai.

Elektroporacija – tai elektromagnetinio lauko paveikta ląstelė tampa pralaidi ir imli medikamentams. Už tokią atrastą ląstelių savybę 2003 metais JAV mokslininkams Peteriui Agre ir  Roderikui MacKinnonui buvo įteikta Nobelio premija. Ši ląstelių savybė taikoma dermatologijoje, genų inžinerijoje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(13)
(0)
(13)

Komentarai ()

Susijusios žymos: