Primena „Jūros periodo parką“: patalpoje, kurioje plaukioja vien ryklio patelės, gimė rykliukas – kaip tai įmanoma? (Video)  ()

Gyvybė randa sau kelią. Ir tai įrodo pirmą sykį ne laukinėje gamtoje pastebėtas „nekalto prasidėjimo“ atvejis tarp ryklių.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Italijos akvariume, kuriame plaukioja vien ryklio patelės, gimė rykliukas. Mokslininkai teigia, kad tai pirmas toks žinomas atvejis.

Rykliukas gimė Sardinijoje (Italijoje), Cala Gonone akvariume ir gavo Isperos vardą, kuris sardų kalba reiškia viltį.

Rykliuko motina 10 metų gyveno akvariume su kita patele, o mokslininkai mano, kad naujagimis gali būti pirmasis dokumentuotas šios rūšies ryklių partenogenezės atvejis.

Partenogenezė yra retas reiškinys, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių.

Remiantis „Live Science“, šis procesas buvo pastebėtas tarp daugiau nei 80 stuburinių gyvūnų rūšių, įskaitant ryklius, žuvis ir roplius.

„Žinoma, kad tai daro apie 15 ryklių ir rajų rūšių“, – „Live Science“ sakė Demianas Chapmanas, „Mote Marine Laboratory & Aquarium“ ryklių ir rajų išsaugojimo programos direktorius.

Jis pridūrė, kad nors rykliai tikriausiai turėjo galimybę tai padaryti, tai buvo sunku dokumentuoti laukinėje gamtoje.

Jo teigimu, gamtoje partenogenezė gali būti paskutinė priemonė patelėms, kurios negali rasti poros. Tai taip pat gali pasireikšti tarp nelaisvėje laikomų ryklių, kurie ilgą laiką yra atskirti nuo ryklių patinų.

 

Yra du skirtingi partenogenezės tipai: natūrali ir dirbtinė. Natūrali partenogenezė būdinga kai kuriems augalams, kirmėlėms, vabzdžiams ir vėžiagyviams. Vienu atveju kai kurie gyvūnai gali vystytis tiek iš apvaisintos, tiek ir iš neapvaisintos kiaušialąstės. Iš apvaisintos kiaušialąstės išsivysto patelės, o iš neapvaisintos – patinai. Šitaip dauginasi skruzdėlės, bitės, verpetės. Šių gyvūnų grupių partenogenezė yra kaip prisitaikymas kiekybiniam lyčių santykiui reguliuoti. Kitu atveju kiaušialąstės vystosi be apvaisinimo.

Panaudojus kai kurias chemines medžiagas galima dirbtinai priversti partenogenetiškai daugintis dygiaodžius, kirmėles, moliuskus ir kitus gyvūnus. Dirbtinė partenogenezė taikoma šilkverpių auginimui.

 

„Partenogenezė iš esmės yra įvaisos (artimos giminystės individų kryžminimo) forma, nes palikuonių genetinė įvairovė labai sumažėja“, – sakė Kvinslendo universiteto (Australija) tyrėja Christine Dudgeon. – Dėl to partenogenezės palikuonys gali turėti mažesnę galimybę išgyventi“.

Italijos akvariumo jūrų biologai atsiuntė DNR mėginius į laboratoriją, kad patvirtintų, jog Ispera gimė partenogenezės būdu, pranešė „New York Post“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(11)
(0)
(11)

Komentarai ()