Aptiko įspūdingą olą: tai galėjo būti paskutinieji paslaptingųjų žmonių giminaičių namai ()
Gibraltare esančiame Vangardo urve buvo aptikta viena kamera, kuri smėliu buvo užpilta maždaug 40 000 metų – ir šis atradimas galėtų atskleisti daugiau apie tuo metu apylinkėse gyvenusius neandertaliečius, sako mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atsižvelgiant į tai, kad kamerą užsandarinęs smėlis yra 40 000 metų senumo, ir kad pati kamera dar senesnė, tie, kurie čia gyveno, turėjo būti neandertaliečiai – išnykusi žmonių rūšis, egzistavusi Eurazijoje maždaug prieš 200 000-40 000 metų, sako Gibraltaro nacionalinio muziejaus direktorius Clive'as Finlaysonas.
Praėjusį mėnesį mokslininkų komanda tyrinėdama urvą aptiko tuščiavidurę erdvę. Paaiškėjo, kad kad ji yra 13 metrų ilgio, ir stalaktitai nuo kameros lubų čia kabo tarsi ledo varvekliai. Ant kameros grindų tyrėjai rado lūšių, hienų ir grifų liekanų, taip pat didelę jūros sraigę, kurią čia greičiausiai atsinešė neandertalietis, sakoma pranešime.
Tyrėjai nekantrauja sužinoti, ką ras pradėję kasinėjimus. Viena iš galimybių – kad komanda aptiks neandertaliečių palaidojimus, tikisi C.Finlaysonas. „Prieš ketverius metus netoli kameros radome ketverių metų neandertaliečio pieninį dantį“, – sako jis. Mokslininkai dantį susieji su hienomis – iškėlė hipotezę, kad plėšrūnai atnešė vaiką, kuris greičiausiai buvo jau miręs, į urvą.
Urvų sistemoje, vadinamoje Gorhamo urvų kompleksu, tyrėjai aptiko daugybę neandertaliečių buvimo įrodymų – įskaitant raižinį, kuris galėjo būti ankstyvųjų neandertaliečių meno kūriniu.
Be to, nustatyta, kad šioje urvų sistemoje mūsų artimiausi išnykę giminaičiai medžiojo ruonius, rovė plėšriųjų paukščių plunksnas, kurias naudojo kaip papuošalus, ir naudojo įrankius. Mokslininkai spėja, kad ši urvų sistema galėjo būti viena iš paskutinių vietų, kur neandertaliečiai gyveno prieš išnykdami, maždaug prieš 40 000 metų.
Apie neandertaliečius
Neandertalietis (Homo neanderthalensis) – archainė žmonių (Homo) genties rūšis, išnykusi maždaug prieš 40 000 metų. Manoma, kad jie atsirado Europoje, o po to išplito pietvakarių, centrinėje ir šiaurinėje Azijoje. Šiose teritorijose jie paliko šimtus artefaktų. Beveik visi senesni nei 160 000 metų įrankiai priskiriami Mustjė kultūrai.
Be plačiai priimtos neandertaliečių, kaip atskiros rūšies, sampratos, taip pat naudojamas pavadinimas Homo sapiens neanderthalensis, neandertaliečius laikant žmonių Homo sapiens porūšiu, o šiuolaikinius žmones vadinant Homo sapiens sapiens.
Dėl grubesnio kūno sudėjimo ir kitų požymių ilgą laiką buvo manoma, kad tai yra primityvesnė, mažiau išsivysčiusi žmonių rūšis – tačiau naujausi duomenys rodo, kad neandertaliečiai galėjo prilygti, o kai kuriais atžvilgiais gal net ir pranokti šiuolaikinius žmones – be visa ko, neandertaliečių smegenų tūris buvo didesnis už šiuolaikinių žmonių Homo sapiens sapiens smegenų tūrį.
Tiksli neandertaliečių išnykimo priežastis nėra žinoma. Anksčiau manyta, kad juos išnaikino, nukonkuravo į Europą iš Afrikos į Europą atvykę šiuolaikiniai žmonės. Tačiau dabar vyrauja teorija, kad tai buvo ne išnaikinimas, o asimiliacija: šiuolaikiniai žmonės kryžminosi su neandertaliečiais, ir daugumos europiečių genome yra iki 2,5 proc. neandertaliečių DNR.
Taip pat kai kurie mokslininkai neandertaliečių išnykimą sieja su klimato šiltėjimu – H.neanderthalensis savo fiziologija buvo prisitaikę prie ledynmečio klimato, bet ledynmetis baigėsi ir klimatas ėmė šilti.
Parengta pagal „Live Science“.
