Pramoninėms kanapėms Lietuvoje žalia šviesa vis dar nedega  (11)

Europos Sąjungoje auginamos pramoninės kanapės mūsų šalyje – vis dar nelegalus augalas. Specialistai tvirtina, kad žemdirbiams per sunkmetį praverstų auginti alternatyvias kultūras.

Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, prie antikrizinių planų galėtų prisidėti pramoninių kanapių auginimo legalizavimas. Tačiau Seimo nariai tam vis dar neuždega žalios šviesos.

Nuogąstavimai dėl narkotikų

Žemės ūkio ministerija yra parengusi reikiamus teisės aktų projektus, leidžiančius auginti pluoštines kanapes, kuriose narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 proc. Jų legalizavimui pritarta ir Vyriausybėje.

Tačiau Seimo nariai turi abejonių, ar tvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisas, kurios leistų auginti ir perdirbti pluoštines kanapes.

Išsakomi nuogąstavimai, kad pramoninių kanapių legalizavimas gali būti išnaudotas kitiems tikslams. Esą prisidengus pluoštinėmis gali būti auginamos ir narkotinės kanapės. Tam įtakos turėjo ir tai, kad pramonines kanapes legalizuoti ragina su žemės ūkiu nesusiję pramogų verslo atstovai.

Tačiau draudimas mūsų šalyje auginti pluoštines kanapes prieštarauja ES normoms. Europos Komisijos priimtas kanapių auginimą reguliuojantis reglamentas yra privalomas visoms šalims narėms. Pramoninių kanapių auginimas yra legalizuotas Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.

Latviai plečia kanapių plotus

„Štai mūsų kaimynai latviai augina pluoštines kanapes, o mes bijome. Lietuvoje galima įsigyti pluoštinių kanapių sėklų, aliejaus, pluošto, o jų auginti negalima. Kiek teko skaityti, narkotinės kanapės nuginamos kitaip, joms reikia daugiau šilumos ir drėgmės“, – tvirtino Lietuvos linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos koordinatorius Saulius Kokanauskas.

Pasak jo, latviai iš kanapių spaudžia aliejų, augina jas dėl pluošto. „Daugpilio rajone šiemet buvo pasėta 100 ha pluoštinių kanapių. Pluoštu domisi užsienio įmonės. Jei ir mūsų šalyje pramoninės kanapės būtų legalizuotos, ūkininkai rastų, kur realizuoti produkciją“, – aiškino su Latvijos kanapių augintojais bendradarbiaujantis S.Kokanauskas.

Dėl informacijos trūkumo apie pramoninių kanapių panaudojimą susidariusi ne kokia ir visuomenės nuomonė. Dėl to, matyt, anot Lietuvos linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos atstovo, ir Seimo nariai nenori pritarti jų legalizavimui.

Išnaikina piktžoles dirvoje

Tačiau pluoštinių kanapių šalininkai pabrėžia, kad iš šios kultūros galima gauti daug naudos. Pluoštinės kanapės galėtų pakeisti šalies laukuose nunykusius linus. Anot specialistų, kanapes gana paprasta auginti, o pritaikymo galimybės plačios.

Pasak S.Kokanausko, kanapių pluoštas plačiai naudojamas pramonėje (automobilių, statybos ir kt.). Iš jo gaminamas popierius, brezentas, vejamos virvės. „Kanapinės virvės labai stiprios, jos atsparios drėgmei, puvimui, todėl iš kanapių pagaminti lynai nepakeičiami jūrininkystėje“, – sakė Lietuvos linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos atstovas.

Iš sėklų spaudžiamas aliejus tinka maistui, taip pat biokurui, lakui, dažams gaminti. Maža to, kanapių spaliai yra tinkamas biokuras. Pasak specialistų, pluoštinių kanapių spalių energetinė vertė yra artima angliai.

S.Kokanausko tvirtinimu, dar vienas kanapių privalumas tas, kad jos išvalo dirvą nuo piktžolių. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje yra apie pusė milijono hektarų apleistų, piktžolėtų žemių.

Išbandė auginimo technologiją

Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Upytės bandymų stotyje buvo išbandyta kanapių auginimo technologija. Pasak mokslo darbuotojos dr. Zofi jos Jankauskienės, pluoštinės kanapės auginamos ir dėl pluošto, ir dėl sėklos, ir dėl kuro. Jos naudojamos ir kosmetikos bei maisto pramonėje.

Tačiau pluoštinės kanapės nėra labai paplitusios ES, jų čia auginama apie 15 tūkst. hektarų. „Užauga daug pluoštinių kanapių bio masės – daugiau nei 10 t/ha. Taigi ir pluošto galima gauti daug daugiau nei iš linų“, – pastebėjo LŽI Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja.

Tačiau pasak dr. Z.Jankauskienės, kanapes nėra lengva nuimti ir išgauti pluoštą. Anot jos, ES šalyse stinga tinkamos kanapių nuėmimo technologijos. Specialių mašinų kanapėms pjauti yra Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, tačiau visur jos skirtingos. Tam naudojamos ir patobulintos žoliapjovės.

Ūkininkai lūkuriuoja

Algimantas Vaičiulis, Žemės ūkio rūmų vyriausiasis specialistas augalininkystei pasakojo, jog kol Seime vyksta diskusijos dėl pluoštinių kanapių legalizavimo, žemdirbiai lūkuriuoja ir nesiveržia auginti šios kultūros. Nors ES šalyse kanapės sėkmingai auginamos, perdirbamos ir naudojamos pramonėje. Mūsų žemdirbiai nebeaugina linų, neliko linų perdirbamosios pramonės. Jei Seime būtų patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisos, ūkininkai galėtų pradėti auginti naują kultūrą. Tačiau linų dorojimo technika kanapėms netiktų, nes jos stambesnės už linus. Aišku, svarbu ir tai, ar kanapės turėtų paklausą. Jei ji būtų, atsirastų ir pasiūla.

Aut. teisės: Valstiečių laikraštis
Valstiečių laikraštis
Autoriai: Vida Tavorienė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (11)