Ar įmanoma maistą atšaldyti naudojant mikrobangų krosnelę?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

bahuriux 2010-01-05 11:17
tai prie ko cia mikrobanges?
lgtech 2010-01-05 11:17
O koks šio straipsnio tikslas? ta mikrobangė išvis ne prie ko, geriau vardintų vien technologija skirtas greitam šaldymui.
Mitas 2010-01-05 11:45
Kas liečia maisto ruošimą mikrobangų krosnelėje, tai ji nėra tokia jau nekalta: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... atai/24141
femto 2010-01-05 11:57
Tai raso ar imanoma su mikrobange atsaldyti maista , ir paaiskina mikrobanges veikimo principa , taip paaiskindami , kad negalima su mikrobange atsaldyti
Nerealiai 2010-01-05 12:07
Jo tikrai vertingas straipsnis, siaip manau reiketu dar parasyti, kad su saldytuvu negalima kepti pyrago...
neworld 2010-01-05 14:37
Manau kad pareguliavus įmanoma padidinti galinio radiatoriaus temperatūrą iki kepimui tinkamos
ligonis 2010-01-05 14:55
sukeist vietom radiatorius sala, o kameroi kepinama. as kaip skaiciau, tai ten molekules netik pagreitina, bet jos greiciau pradeda judet savo amplitude ir del trinties ikaista viskas aplinkui. o jei tos molekules nejuda - sunkiai ir pasildysi. pvz.: ledo gabalas, arba stiklas
Sarunas 2010-01-05 15:01
Tai labai geras dalykas kad nešyla tai kas nejuda nes kitaip negalėtum šildyt kartu su lėkšte maisto
neworld 2010-01-05 15:09
Nu kad lėkštė irgi šyla..
Azaruto 2010-01-05 17:19
bet ne taip greitai kaip maistas
neworld 2010-01-05 17:27
Bet ar lėkštės Q (pamiršau kaip šitas šilumos vienetas vadinasi) nėra daug didesnis už maisto? Kodėl ukrainietiški kukuliai (ar kaip jie ten), kuriuose išorė iš bulvių, o viduje aliejus (ar riebalai), tai patys riebalai šalti būna? Man labai keista, kaip maistas gali šilti, kai jo atomai trinasi vienas į kitą. Juk ir lede atomai nestovi vietoje
irenica 2010-01-05 17:39
Maisto isilimas priklauso nuo vandens kiekio patiekale, nes mikrobanges veikia tokiu principu, kad, kai jau kazkas sake, suteikia energijos vandens molekulems ir jas isjudina. Paimkime elementaru pavyzdi: sildote bandele su dzemu. Kas susyla labiau tesla ar idaras? Idaras (dzemas), nes jame vandens molekuliu daugiau negu tesloje. Ir aisku nepamirskime trinties, ji irgi daro itaka isilimo spartai ir plotui.
HiTech 2010-01-05 17:40
Butent todel ledas ir nepasiekia absoliutaus nulio... Beje yra ir saltesniu dalyku uz leda
neworld 2010-01-05 17:40
Tai aliejuje vandens molekulių nėra?
Strong_Bad 2010-01-05 17:48
Siaip maistas mikrobangej syla is isores, kadangi gilyn i maista bangos slopsta, tai ir maziau syla viduj. Geras buvo bamdymas per mitu griovejus padaryt super mikrobange is keleto mikrobangiu daliu. Tik deja tycia ar netycia entuziazmo pagauti neatsizvelge i tai, kad ten siek tiek gali skirtis dazniai ir kryptys, todel jiem nieko ir nesigavo, nes ta atoma draske is visu pusiu, todel jegos vienos kitas atstojo ir gavosi snipstas. Atsaldyti gal ir buti galima, tik reiketu labai sudetingos technikos atomu virpesiam stebet ir atitinkamai parinkt krypti, dazni ir stipruma tuiem atomam stabdyt. Cia butu gan rimtas darbas su keliais atomai, o ka jau kalbet apie maisto gabala. Todel daug lengviau saldyt tradiciskai atimant energija ir taip tuos atomus sustabdyt. Tikiuosi supratot, ka turiu omeny
Vilmas 2010-01-06 01:41
Kažkaip sunku įsivaizduoti atskirų atomų dipolius, nors gal kokioje nors sužadintoje būsenoje atomų elektronų debesis galėtų taip pasiskirstyti, kad susidarytų dipolis... Bet šiaip atomai nemėgsta būti sužadinti ir stengiasi kuo greičiau savo energiją minimizuoti... Taigi, grįžtant prie šaldymo idėjos, būtų labai sunku įsivaizduoti, kaip chaotiškai judančius elektrinius dipolius būtų galima priversti liautis judėti naudojant kintamą elektromagnetinį lauką, kuris juos ir judina Lazerių atveju, esmė yra ta, kad fotonas turi impulsą, kaip ir judantis atomas. Tai jei su lazeriu pataikysi į judantį (kažkurį) atomą taip, kad judančio atomo ir fotono impulsai bus priešprieši (arba bendresniu atveju reiktų sakyti, kad fotono impulsas turėtų būti labiau priešpriešas atomo judėjimui ir jei teisingai primečiau - susidūrimo kampas turi tenkinti sąlygą cos(α)<-(b/2a), kur α - susidūrimo kampas, a - atomo impulso modulis, o b - fotono) - impulsai vienas kitą kažkiek kompensuos ir atomo judėjimas sulėtės, tačiau problema yra tame, kad atomas "nemėgsta" būti sužadintas ir sugertą fotoną išspinduliuoja, kuris vėl "nusineša" impulsą ir atitinkamai tokį patį, tik priešingos krypties, suteikia atomui. Sugertą fotoną atomas išspinduliuoja bet kuria kryptimi. Jei išspinduliuos atomo judėjimo kryptimi - tai atomo judėjimas dar sulėtės, jei priešinga - pagreitės, nors dažniausiai išspinduliuos kažkur "į šoną". Jei atomą bomabrduosime fotonais, tai jų poveikio efektas užsividurkins ir jokio šaldymo nepastebėsime.... Štai čia prasideda visas lazerinio šaldymo idėjos gražumas. Labai svarbu yra tai, kad atomai rezonuoja ir sugeria tik tam tikro dažnio elektromagnetines bangas, kurios atitinka atomo energetines būsenas. Taip pat būtina paminėti Doplerio efektą, kai bangos dažnis didėja, jei artėjama prie spinduliavimo šaltinio ir mažėja - jei tolstama. Lazerinio šaldymo atveju visas fokusas yra tame, kad reikia padaryti taip, kad fotonus sugertų labiau link lazerio judantys atomai, negu nuo jo tolstantys. Tai pasiekiama išnaudojant abi, aukščiau paminėtas ypatybes: atomai yra apšviečiami lazeriu, kurio dažnis šiek tiek mažesnis, negu atomo sugerties dažnis. Tokiu atveju atsiras dalis atomų, kurie juda link lazerio tokiu greičiu, kad dėl Doplerio efekto lazerio dažnis atitiks atomo sugertį. Taigi tokie atomai sugers fotonus, o kadangi fotonų ir atomų judėjimo kryptys priešingos - atomo judėjimas lėtės. Atgal išpinduliuojami fotonai iš atomo gali "išlėkti" su vienoda tikimybe bet kuria kryptimi, todėl "atgalinio" spinduliavimo efektas apšaudant atomą daugeliu fotonų - susividurkins ir neturės įtakos galutiniam rezultatui. Lėtėjant atomui mažėja jo kinetinė energija, o tuo pačiu ir temperatūra Na, jei iki šios vietos nenusibodo skaityti, galima dar paminėti keletą dalykų. Šaldymą galima paspartinti naudojant keletą lazerių iš įvairių pusių. Šaldymą geriausia pradėti nuo labiausiai nuo sugerties nutolusiu lazerio dažniu, kad "atvėsinti" karščiausius atomus, palaipsniui mažėjant temperatūrai artinant lazerio dažnį prie sugerties dažnio. Taip pat tai, kad tokiam šaldymui yra žemiausios temperatūros riba, kuri atsiranda dėl užvidurkinto fotono išpinduliavimo iš atomo ir atomo žemiausios sužadinimo energijos, kuri nulemia naudojamą lazerio dažnį. Be to toks šaldymo būdas tinka tik pakankamai praretintoms dujoms, kad sužadintam atomui iki išspinduliuos fotoną susidurti su kitu atomu tikimybė būtų maža, nes susidūrus tokiems atomams sugerto fotono energija gali virsti tų atomų kinetine energija, kas reikš, kad didėja temperatūra... Esu girdėjęs, kad dar yra ir kitų lazerinio šaldymo būdų, bet apie juos nežinau...
Nerkashis 2010-01-07 15:16
Vilimas - ką?