Spėjama, jog viršytas šviesos greitis: pirmas rimtas Einšteino reliatyvumo teorijos „krestelėjimas“?

Blogai mąstai lygindamas garso ir šviesos bangas - jos iš principo SKIRTINGOS. Vienos yra mechaninės, kitos - elektromagnetinės. Ir šviesai sklisti terpės nereikia.

O aš manau, kad tokio dalyko kaip ervė nėra. Aš nekalbu apie tą, kurią skaičiuojame liniuotėmis, o apie tą, kuri vadinama trimate erdve. Žodžiu, baikit būgas spangti.

algisle, nesu aš joks "kvantistas", bet juk akivaizdu, kad tas "šviesos greitis" realiatyvumo teorijoje nieko neturi bendro su kvantiniais procesais ir nereikia ten ieškoti jokių prieštaravimų tarp nesusijusių dalykų. Realiatyvumo teorijos modelyje negali viršyti tos konstanatos, gal kitame modelyje galėtum, o kvantinėje mechanikoje tokia sąvoka kaip greitis visai neturi prasmės. Geometrijoje irgi lygegrečios tiesės niekuomet nesikerta plokštumoje, o kituose modeliuose visos tieses kertasi (jei neklystu ant "balno" tipo pavišiaus), nepaisant to abi geometrijos yra teisingos.

" kaip tik ir apibudina mano nagrinėjamą neapibrėžtumo kilmę, nes nebuvo 1900 m. ir dar dabar nėra visuotinai pripažintas bet kokios bangos dualumas, kompleksinė forma, reali ir menama dedamosios. Kaip tik elektrotechnikoje žmonės labiausiai susiduria su šiomis dedamosiomis - reali energijos dedamoji išsiskiria apkrovoje ir fiksuojama skaitiklio (srovės fazė sutampa su įtampos), tuo tarpu reaktyvinė dedamoji skaitiklio nefiksuojama, nors kartais gali labai viršyti realią dedamąją. Iš čia tinklo apkrovimo cos(fi). Kaip elektrikui siūlau pamąstyti šiomis kategorijomis. Net pamąstyti kas yra 50 Hz elektromagnetinio laiko KVANTAS.

reiškinius.

Chebra kuo skiriasi ir kuo panasus, fotonai ir kvantai ?

, matomai nuostata atsirado dėl greičio daug didesnio už šviesos nepripažinimo. Šis labai greitas energetinis frontas (išilginė bangos dedamoji), sužadina kažkiek periodų gęstamą virpesį, kurį ir galim vadinti kvantu. Kitas klausimas, kodėl kvantas daugelyje eksperimentų "apsimeta" dalele? Čia reiktų priimti nuostatą kas yra energijos dalelė ir energijos kvantas, kad ir labai supaprastintu būdu. DALELĖ tai energijos sūkurėlis, laisvas arba atome. KVANTAS tai energijos porcija sklindanti gestantčios skersinės elektromagnetinės bangos pavidalu (greičiu C=const.). Analogija vandens sūkurėlis arba nusklindanti banga prūde. Jie prie tam tikrų sąlygų, gali virsti vienas kitu, pvz. praeidami pro mažas angas, kliūties briaunas ir t.t.

Tad visai ne be reikalo fizikai elektromagnetinę bangą seniai sugebėjo stebėti kaip dalelę ir bangą, tik ta dalelė (fotonas) pripažįstama be masės, nors ir ne visų fizikų. Pasekim toliau - nuo tam tikro bangų dažnio, virš rentgeno diapazono, gama spindulių diapazone, bangos porcija jau virsta dalelėmis (elektronu, pozitronu), su kad ir nedidele mase, bet jau fiksuojama. Nuėjus į dar didesnius dažnius, o tuo pačiu ir į didžiules energijas bus "sugeneruojamos" vis sunkesnės dalelės. Deja net ir gama kvantai su energija reikalinga "sukurti" elektroną su pozitronu pagrindinai stebimi tik "kietųjų" kosminių spindulių sudėtyje, o ne paprasčiausiai "sukuriami" laboratorijose.

Nelabai issilavines toje mokslo srytyje, bet si diskusija tikrai uzveda. Dabar kazkaip visi uzsipuole vargsa Einsteina: matai, neismanelis, apkvailino visa pasauli. O paziurejus placiau, argi paskutiniai simtmecio atradimai nebuvo padaryti Ensteino bei kitu zymiu mokslininku teoriju deka??? O kad atsiranda naujos teorijos- tai tik dar karta yrodo, jog mastymas evoliucionuoja. Ir kaip realetyvumo teorija paaiskino tai ko negalejo paaiskinti klasikine fizika, taip manau ir kvantine fizika paaiskins ko nebegalima paaiskint remiantis Ensteino sukurta teorija. Kaip bebutu taip, bet laikas nestovi vietoj ir turbut greit sulauksim naujo fizikos amziaus- Kvantines fizikos. Taigi negalima iskart atsakyti i visatos klausimus. Ir dar vienas, jau mano, gal kiek kvailokas klausimas: kazkas cia minejo kad visatos susidarymo pradzioje pletesi greiciau uz sviesa? Bet ar tai nebuvo materijos plitimas????

gal stereotipas susidare apie Einsteina, del to kad jis nepripazino kvantines mechanikos,bet cia tik toks istorijos iskraipymas gavosi ir ji deja galima rasti nemazai jo biografiniu knygu. Is tiesu jis nieko neturejo pries pacia naujaja fizikos krypti, kurios beje jau buvo neimanoma ignoruoti tuo metu, jam kliuvo tik Kopenhagos interpretacija, kuria sukure Boras ir co. Si interpretacija remesi neapibreztumo principu ir is jo sekusia isvada, kad fundamentalios daleles elgiasi nenuspejamai ir geriausia ka mes galime padaryt - paskaiciuot tikimybes vieno ar kito ivykio, o jau tada seke labai nemazai nepagristu isvadu apie kvantini pasauli. Tai ir nepatiko Einsteinui, todel jis turejo ir savaja interpretacija. Nors as nemokslininkas, bet irgi turiu asmenine nuomone siuo klausimu ir man taip pat Boro interpretacija nelabai patinka, Bohmo (garsus lietuviu kilmes fizikas)teorija man labiau prie sirdies. Kita vertus dauguma mokslininku visikai atsisako siu interpretaciju(aisku kazkokia asmenine nuomone vis tiek islaiko) ir dirba su realiais faktais ir duomenim ;]

O man visada abejotinai atrodė reliatyvumo teorijos unversalumas. Ne panacėja kaip sakoma, o tik atskiras atvejis, tinkatis situacijoms, kada stebėtojo galimybes riboja šviesos greitis. Žinant kad kitaip stebėtojas negalės atlikti matavimų, jis juos atliks šviesos greičio tikslumu, todėl galima priimti aksiomą - šviesos greitis vakuume yra konstanta. Šie mano pamąstymai greičiau filosofiniai, percepcija. Tam pagrįsti neturiu pakankamų žinių (nesu fizikas). Gal kas daugiau apie žinote? Dar žinoma turi patvirtinti tuos vokiečių bandymus, tačiau nuo to kad jie bus teisingi teorijai nieko blogo. Paprasčiausiai atsiveria nauji horizontai, taip kaip ir reliatyvumo teorija nesugriovė Niutono dinamikos, kuri puikiai veikia ir naudojama šiuolaikinėje mechanikoje, kur greičiai visai ne šviesos greičio eilės.

Viskas pakankamai aiškiai parašyta ir wikipedijoj http://en.wikipedia.org/wiki/Speed_of_l ... xperiments " Some of these situations involve entities that actually travel faster than c in a particular reference frame but none involves either matter, energy, or information traveling faster than light. " Ir niekas iš čia minimų atvejų neprieštarauja tai Enšteino teorijai, kuri apsiriboja tik tais atvejais kai galima "užregistruoti".

filosofinis sakinys, tai taip isheina jei dalele varo greiciau uz sviesa ji neturi ne mases ne energijos ? tai tada isheina ir tos daleles nera ane ? bet, jei jos yra reiskia turi bent jau energija

http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-15017484 http://www.telegraph.co.uk/science/scie ... tists.html spejama kad dar karta virsijo sviesos greiti

sita ir as skaiciau, butu tikrai ydomu cia toky straipsni pamatyt, gal kokiu vertingu nuomoniu is komentatoriu puses atsirastu