Akys į dangų atsiveria vis plačiau  (6)

Pasaulyje po truputį įsibėgėja lenktynės dėl didžiausio ir galingiausio antžeminio teleskopo, kuris galėtų geriau nei bet kuris iš dabartinių teleskopų nagrinėti Visatos paslaptis bei daug giliau pažvelgti į jos praeitį. Manoma, kad per kitą dešimtmetį įsibėgės milijardus JAV dolerių kainuojančių didelių teleskopų statyba. Šį statybų bumą įtakoja naujesnių technologijų, leidžiančių pasiekti analogų neturintį vaizdo ryškumą bei didinimą, atsiradimas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ne paslaptis, kad planuojami statyti ypač dideli teleskopai bus daug veiksmingesni negu dabar veikiantis kosminis Hablo teleskopas, ilgą laiką laikytas pačiu efektyviausiu astronominiu prietaisu, tačiau šiuolaikiniams antžeminiams teleskopams Žemės atmosferos iškraipymas taip pat nėra toks baisus, nes jį galima ištaisyti.

Planuojami trys nauji antžeminiai teleskopai: Milžiniškas Magelano teleskopas (angl. The Giant Magellan Telescope), Trisdešimties metrų teleskopas (angl. The Thirty Meter Telescope) ir Europos ypač didelis teleskopas (angl. the European Extremely Large Telescope). Prie šių antžeminių observatorijų 2013 m. NASA planuoja paleisti ir vieną kosminį teleskopą – Džeimso Vebo kosminį teleskopą (angl. James Webb Space Telescope). Su šiais teleskopais astronomai tikisi nufotografuoti planetas ir planetų sistemas prie kitų žvaigždžių, stebėti žvaigždžių ir planetų susidarymo procesus ir įvairias šių procesų stadijas, stebėti tai, kas vyko netrukus po pačios Visatos atsiradimo. Tikimasi pamatyti pirmąsias žvaigždes, pirmąsias Galaktikas, pirmąsias supernovas ir juodąsias skyles. Pažvelgti taip giliai į praeitį tikrai įmanoma, nes kuo toliau žvelgiama į Visatą, tuo senesni objekai matomi, kadangi iki Žemės šviesai reikia nuskrieti vis ilgesnį kelią.

Šiuos tikslus padės įgyvendinti naujausios technologijos. Pirmoji iš jų yra adaptyvioji optika, leidžianti atsikratyti nepageidaujamos atmosferos įtakos. Sistema yra paremta lazerio sukuriama dirbtine žvaigžde, arba dirbtinių žvaigždžių spiečiumi danguje. Stebint šias dirbtines žvaigždės kompiuteriu pagalba įvertinamas atmosferos sluoksnyje atsirandantis gaunamų vaizdų iškraipymas tuo laiko momentu. Tuo pat metu teleskopo veidrodžiai pareguliuojami taip, kad kompensuotų šį neigiamą atmosferos poveikį. Tokia automatinė teleskopų veidrodžių korekcija vyksta šimtus kartų per sekundę. Pirmiausia ši technologija buvo išbandyta mažesniuose teleskopuose, tačiau mėginant įdiegti ją į didelius teleskopus susidurta su tam tikromis problemomis. Pirmasis pavykęs bandymas buvo 2003 m. Keko observatorijos teleskopų-dvynių adaptyviosios optikos sistema, kurią pavyko sukurti tik po devynerių metų darbo.

Kitas labai svarbus veiksnys yra didelių teleskopų statyboje yra veidrodžių gamyba. Pagaminti milžinišką vienalytį veidrodį būtų nepaprastai sudėtinga, todėl sugalvota, kad reikia gaminti daug mažų veidrodžių ir sudėlioti juos į vieną didelį. Kuo didesnis teleskopo veidrodis, tuo daugiau šviesos galima surinkti. Praeitame dešimtmetyje didžiausi, 10 metrų skersmens teleskopai buvo Keko observatorijoje, tačiau planuojamų observatorijų veidrodžiai bus daug didesni:

  • Milžiniško Magelano teleskopo veidrodis bus 24,4 m skersmens, pats teleskopas kainuos maždaug 500 mln. JAV dolerių. Jį statys šeši Jungtinių valstijų universitetai, Australijos koledžas, Smitsono astrofizikos observatorija (Smithsonian Astrophysical Observatory) ir Vašingtono Karnegio institutas (The Carnegie Institution of Washington). Planuojama, kad teleskopas stovės Las Campanas vietovėje, Čilėje ir bus baigtas maždaug 2016 m.
  • Trisdešimties metrų teleskopo veidrodis, kaip jau aišku iš pavadinimo, sieks 30 m, o kaina sieks apie 780 mln. JAV dolerių. Jį statys Kalifornijos technologijos institutas, Kalifornijos universitetas ir Kanados universitetų asociacija astronominiams tyrimams. Iki šiol neaišku, kur šis teleskopas stovės, tačiau statybų pabaiga numatoma 2018 m.
  • Europos ypatingai didelis teleskopas yra Europos pietinės observatorijos (ESO) sumanymas. Ši organizacija jau turi didelių teleskopų Čilėje. Planuojamo teleskopo skersmuo sieks 42 m. Apskaičiuota, jog teleskopas kainuos 1,17 mlrd. dolerių, tiksli statybų vieta dar neparinkta. Manoma, kad iki 2018 m. teleskopas jau turėtų stovėti. Jei ESO teleskopas bus pastatytas, jis matys nuo 20 iki 100 kartų aiškiau nei bet kuris iš dabartinių antžeminių teleskopų. Įdomu tai, kad Europos astronomai turėjo dar ambicingesnių planų – jau buvo projektuojamas net 100 m skersmens teleskopas, pavadintas Neapsakomai dideliu teleskopu (angl. The Overwhelmingly Large Telescope), tačiau įvertinus tokio monstro statybos kaštus, nutarta apsiriboti mažesniu, bet visvien nepaprastai dideliu teleskopu.
  • Dar brangesnis projektas yra 4,5 mlrd. dolerių kainuosianti kosminė Vebo infraraudonųjų spindulių observatorija. Ji skries apie 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės, taigi 6,5 m skersmens teleskopui netrukdys Žemės atmosfera, tačiau šis teleskopas taip pat turės savitą adaptyviosios optikos versiją, taisančią tam tikrus veidrodžio iškraipymus, atsirandančius dėl temperatūrinių fliuktuacijų.

Jeigu visos šios observatorijos bus pastatytos, mūsų laukia išties stulbinantys atradimai. Nereiktų pamiršti ir GLAST palydovo, padėsiančio pažvelgti į visisškai kitokią mūsų visatą. Tad ateityje žmonijos laukia daug atsakymų, kurie savo ruožtu užduos dar daugiau klausimų...

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)