Chameleonai keisdami spalvą bendrauja su kitais individais
(0)
Ryški chameleono spalva skirta ne tik maskuotei, bet ir bendravimui su kitais gyvūnais. Spalvos pagalba vienas chameleonas kitam gali parodyti, jog jis labai patenkintas arba nepatenkintas jo kaimynyste ar kitu poelgiu, o taip gali įspėti apie artėjantį pavojų. Visa tai tapo aišku po naujų zoologų tyrimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Devi Stuart-Fox iš Melburno universiteto (University of Melbourne) ir jo kolegės Adnan Moussalli Kvazulu-Natal universiteto (University of KwaZulu-Natal), esančio Pietų Afrikoje, nauji tyrimai parodė, jog chameleonų mokėjimas keisti spalvas evoliucijos eigoje galėjo išsivystyti ne dėl poreikio slėptis nuo plėšrūnų, bet kaip bendravimo priemonė. Chameleonas kaip šviesoforas galėdavo per nuotolį „papasakoti“ savo nuotaiką ir net perspėti apie gresiantį pavojų.
Aišku, spalva keičiama ne vien bendravimui – gamtininkai jau senai žino, jog šitaip reptilijos tampa „nematomomis“, gali reguliuoti kūno temperatūrą ir galiausiai kaip paaiškėjo dabar, sugeba tokiu būdu bendrauti su giminaičiais. Kai kiti gyvūnai išvystė garso skleidimo organus arba „bendravimą“ išskiriamais fermentais, chameleonai nuėjo kitu keliu ir ėmė „spalvotis“.
Pavyzdžiui, jeigu chameleonas pasidabina ryškia spalva, tai gali reikšti jo dominavimą atžvilgiu konkurento – patelėms tai leidžia tinkamai pasirinkti partnerį poravimuisi. Tuo pačiu ir patelės spalvos kalba ką ji mano apie patiną arba tai, jog ji yra nėščia.
Kad suprasti, kaip ši savybė evoliucionavo, mokslininkai atliko bandymus su 21 Pietų Afrikos kalnų chameleono rūšimi.
Biologai padarė prielaidą, jog jeigu chameleonų spalvos pakitimus evoliucijos eigoje įtakojo saugumo instinktai, tuomet daugiausia atspalvių pavyzdžių turėtų turėti tos rūšys, kurių pagrindinės spalvos sutampa su žolės ar medžių spalva. Tuomet keisdami atspalvius jie puikiai „pranyktų“ bendrame fone.
Tačiau, jeigu didžiausią įtaką spalvų evoliucijoje darė bendravimas, tuomet daugiausia atspalvių turėtų turėti ryškių spalvų rūšys, stipriai išsiskiriančios iš supančios aplinkos.
Siekdami tai išsiaiškinti, pirmiausia mokslininkai surengė chameleonų „dvikovą“, o paskui įvertino jų spalvų pokyčius. Antrojoje eksperimento dalyje chameleonus gąsdino įvairiomis plėšrūnų iškamšomis – gyvatėmis, paukščiais. Taip buvo vertinamos jų mimikrijos (susiliejimo su aplinka) galimybės.
Po to su spektroskopo pagalba išmatuotas gyvūnų atspalvių kitimas. Spektroskopo mokslininkams prireikė todėl, jog chameleonai sugeba matyti ir ultravioletinių spindulių diapazone, tad natūralu, jog jų spalvos gali keistis žymiai plačiau nei kad suvokia žmogaus akis.
Pasirodo, jog didžiausią atspalvių pasirinkimą turėjo tos rūšys, kurios ir taip buvo labai spalvingos ir ryškios. Tad mokslininkų nuomone, tai gyvūnui naudinga tik bendravimo prasme.
Susidomėjus galima perskaityti mokslininkų parengtą išsamų straipsnį PLoS Biology žurnale.