Genetikai išvedė įspūdingos ištvermės pelę (video) (17)
Amerikiečių mokslininkai iš Case Western Reserve University išvedė modifikuoto genomo pelę, kuri lenkia visas natūralias giminaites pagal ištvermę, ilgą gyvenimo trukmę ir apskritai beveik visus parametrus – gyvenime pasižymi didesniu aktyvumu, susilaukia daugiau palikuonių ir yra žymiai agresyvesnė. Žodžiu, energija liejasi per kraštus. Jeigu tokio pelės ištrūks į laisvę, teks modifikuoti ir žmogų, kad su jomis susitvarkytų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagrindiniai pelių ištvermės testai atliekami specialiame bėgimo takelyje. Kaip tai atrodo, galite pažiūrėti video intarpe. Iš jo pamatysite, jog naujajai pelytei pakanka jėgų bėgti 20m/min greičiu ir taip įveikti 5-6 kilometrus. Toks greitis su nedideliais svyravimais išlaikomas apie 6 valandas nenutrūkstamo bėgimo. Parodykite katiną, kuris sugebėtų varžytis tokiose distancijose su maža pelyte...
Bėgimo testas pateiktas žemiau esančiame video intarpe. Jame matyti modifikuotos pelės ir tipinės laboratorinės pelės lenktynes. Bėgimo takelio (jis matyti viršutinės nuotraukos apačioje) polinkio kampas – 25 laipsniai. Kiekvieną minutę juostos greitis didinamas 2m/s (šuoliukai gerai matomi pačioje video medžiagoje). Modifikuotų pelių kolonijoje jau yra apie 500 individų, o vidutinis laikas, kurį pelės „ištempia“ ant tokio greitėjančio takelio yra 32 minutės (tradicinių pelių vidurkis – 19 min).
„Mįslės įminimas tame, jog šios genetiškai modifikuotos pelės turi labai greitą medžiagų apykaitą ir kaip energijos šaltinį naudoja riebiąsias rūgštis ir beveik nenaudoja pieno rūgšties“, - pasakoja projekto vadovas Richard W. Hanson, biochemijos profesorius iš Case Western Reserve universiteto.
Kaip žinote iš patirties, po sunkių ar ilgalaikių darbų raumenyse susikaupusi pieno rūgštis dirgina raumenis ir jie pradeda skaudėti.
Testai, vykdomi 5 metus, parodė, jog modifikuotos pelės suvartoja apytiksliai 60% daugiau maisto, nei kad jų įprastinės giminaitės, tačiau todėl jos turi didesnę energiją ir gali gyventi žymiai aktyviau. Negana to, naujosios pelės ilgiau gyvena. Jeigu įprastinių pelių reprodukcinės galimybės trunka metus (gyvena jos vidutiniškai 2 metus), tai naujosios pelės sugeba susilaukti palikuoniu net ir 2,5 metų amžiaus.
Metabolizmo procesų pakeitimas pasiektas modifikavus geną, atsakingą už fermento phosphoenolypyruvate carboxykinases arba PEPCK-C gamybą. Visgi pradinis mokslininkų tikslas nebuvo superpelės sukūrimas. Jie tiesiog bandė išsiaiškinti šio fermento įtaką metabolizmo ir fiziologiniuose procesuose, vykstančiuose griaužikų raumenyse ir apskritai ląstelėse.
„Dabar mums reikės suprasti, kaip modifikavimas vieno vienintelio fermento, dalyvaujančio medžiagų apykaitoje, lemia tokį stiprų pelės fenotipo pakitimą – o tam reikia išsiaiškinti biocheminius procesus, kurie slypi už šio reiškinio“, - pasakoja Parvin Hakimi, tyrimų grupės dalyvis.
Nors fermento tyrimai bus toliau tęsiami, visgi mokslininkai pažymi, jog jo nebus galima pritaikyti žmogaus organizmo modifikavimui, siekiant pagerinti jo fizines savybes. Taip yra todėl, jog menkiausi medžiagų apykaitos modifikavimai organizmui atneša daugiau žalos, nei kad naudos. Taip ir turėtų būti – visgi dabartinė gyvūnų fiziologija susiformavo ilgalaikės evoliucijos bėgyje, tad viskas yra maksimaliai susiderinę. Norint įnešti naujovių, reikia perderinti visus biocheminius procesus, o ne tik vieną reakciją.
Jeigu susidomėjote tyrimų smulkmenomis, galite apie tai perskaityti universiteto spaudos pranešime ir Journal of Biological Chemistry publikuotame straipsnyje.