Moksliškai įrodyta, jog mergaičių kalbiniai gebėjimai yra pranašesni nei berniukų (0)
Nors mokslininkai jau seniai pritarė minčiai, jog mergaičių kalbiniai gebėjimai yra pranašesni nei berniukų, iki šiol niekas nebuvo pateikęs aiškaus biologiniais įrodymais pagrįsto šio teiginio įrodymo. Pirmą kartą istorijoje JAV ir Izraelio mokslininkai įrodė, jog už kalbinius gebėjimus atsakingos mergaičių galvos smegenų dalys yra aktyvesnės nei berniukų, be to, kalbinio pobūdžio užduotis vykdo skirtingos smegenų sritys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
"Mūsų tyrimų rezultatai rodo, jog kalbos apdorojimas berniukų smegenyse yra daugiau sensorinio pobūdžio, o mergaičių - abstraktaus pobūdžio. Tai gali lemti žymius pasikeitimus vaikų mokymo sistemoje, ir netgi paremti vienos lyties klasių šalininkus", teigia mokslininkas Douglas'as D. Burman'as.
Tyrimų metu buvo naudojama funkcinio magnetinio rezonanso vaizdų (angl. functional magnetic resonance imaging (fMRI)) technologija. Tyrimuose dalyvavo 31 berniukas ir 31 mergaitė, kurių amžius buvo nuo 9 iki 15 metų. Mokslininkai matavo vaikų smegenų aktyvumą, jiems raštu ir žodžiu atliekant įvairias kalbos užduotis.
Buvo suformuotos dviejų skirtingų tipų užduotys - vienos orientuotos į vizualinį, kitas - į girdimąjį informacijos suvokimą. Pateikus informaciją vizualiai, vaikai skaitė tam tikrus žodžius jų papildomai negirdėdami. Pateikiant girdimąją informaciją, vaikams buvo pateikiama balsinė kalbos informacija, tačiau vizualiai tekstas ar koks nors kitas vaizdas nebuvo rodomas.
Mokslininkai sudarė sudėtingą statistinį modelį, kuriuo atsižvelgė į skirtumus, susijusius su amžiumi, lytimi, užduočių įvykdymo tikslumu, lingvistinėmis ypatybėmis bei informacijos pateikimo pobūdžiu.
Nustatyta, jog mergaičių už kalbinius gebėjimus atsakingos sritys buvo gerokai aktyvesnės nei berniukų. Užduočių informacijai apdoroti mergaitės pasitelkdavo abstraktaus kalbinio mąstymo smegenų sritis. Jų užduočių įvykdymo tikslumas gerai koreliavo su atskirų zonų aktyvumu.
Tačiau berniukų atveju rezultatai buvo kitokie. Jų užduočių įvykdymo tikslumas priklausė nuo to, kaip gerai veikė vizualinę informaciją apdorojančios smegenų sritys (skaitant tekstą) arba girdimąją informaciją apdorojančios smegenų sritys (klausant teksto).
Mokslininkai teigia, jog pasitvirtinus, kad toks mąstymo būdas galioja ir įprastinių pamokų metu, tyrimo rezultatai gali leisti sukurti naujus mokymo metodus. Pavyzdžiui, žodinių pamokų metu gautos informacijos kiekiui įvertinti berniukams geriau būtų naudoti kalbinius testus, o žinioms, gautoms skaitant, įvertinti geriausia būtų naudoti testus raštu. Kadangi mergaičių kalbos apdorojimas yra daugiau abstraktaus, nei sensorinio pobūdžio, nebūtų poreikio naudoti skirtingus žinių įvertinimo metodus.
"Vienas hipotetinių tokio mechanizmo paaiškinimų gali būti tai, jog berniukų smegenyse yra tam tikra silpnoji grandis, neleidžianti efektyviai perduoti jutiminę (sensorinę) informaciją į kalbines smegenų sritis", teigia Burman'as. Taip galėtų būti paprasčiausiai dėl to, kad mergaitės bręsta greičiau nei berniukai. Tačiau tokiu atveju skirtumai tarp lyčių turėtų išnykti vaikams suaugus.
Dar vienas galimas paaiškinimas yra tai, jog berniukai sukuria vizualines ir girdimąsias asociacijas - dėl to su žodžiais susijusios asociacijos sugrįžta paprasčiausiai pamačius arba išgirdus tam tikrą žodį. Nors šis paaiškinimas tarsi sumenkina vyrų abstraktaus kalbinio mastymo funkciją, tai gali būti ir savotiškas evoliucinis pranašumas: norint išlikti, pirmykščiams vyrams buvo būtinas gebėjimas greitai atpažinti su pavojumi susijusius vaizdus ir garsus.
Ar tokio kalbos suvokimo pobūdis tinka ir suaugusiems žmonėms kol kas nėra aišku. Atlikus tokius tyrimus galbūt paaiškėtų, kodėl moterys savo kalboje pateikia daugiau kontekstinės ir abstrakčios informacijos lyginant su vyrais.