Kaune pradedamos auginti širdies ląstelės  (1)

Vietoj vaistų širdžiai stiprinti gydytojas gali pasiūlyti laboratorijoje Kaune užaugintų širdies ląstelių. Galbūt po keliasdešimties ar šimto metų bus galima užauginti ir naują širdį. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto laboratorijose auginamos žmogaus širdies ląstelės, gliaudomi užkoduoti genetinės informacijos kodai, rašo „Kauno diena“.

Šiame institute atidaroma Ląstelių kultūrų laboratorija, kurioje pradedamos auginti ląstelės. Jos bus naudojamos gydant širdies ligas.

„Įvykus miokardo infarktui, dalis širdies skilvelio nebefunkcionuoja, todėl labai susilpnėja širdies susitraukimo jėga. Miokardo regeneracijai netolimoje ateityje naudosime paties ligonio kamienines ląsteles. Jas implantuosime į pažeistą širdies vietą. Šios ląstelės integruosis, dauginsis ir kompensuos susilpnėjusią širdies mechaninę funkciją“, – aiškina laboratorijai vadovaujantis Arvydas Skeberdis.

„Labai svarbu ne tik tai, kokias ląsteles persodinsime, bet ir į kokią dirvą, todėl mūsų laboratorijoje vykdomi širdies raumens tyrimai“, – pasakoja Dalia Pangonytė, Kardiologijos instituto Kardialinės patologijos laboratorijos vedėja.

Kol kas tai – mokslinis darbas. Praktiškiausias Kardialinės patologijos laboratorijos uždavinys – surasti ankstyvuosius širdies raumens pokyčius, kad būtų galima sustabdyti širdies nepakankamumo vystymąsi.

Kardialinės patologijos laboratorijoje automatas, parengiantis audinius tyrimui, dirba vienas. Į jį reikia įdėti sergančios širdies ar plyšusios aortos gabalėlį. Po šešių valandų jis bus sukietintas, todėl bus galima pjaustyti trijų mikronų storio pjūviais, įvairias struktūras išryškinti specialiais dažais ir tirti mikroskopu panaudojant specialiąsias vaizdų analizės programas.

„Tuomet ir paaiškės, kodėl aorta plėtėsi, kaip ją gydyti“, – „Kauno dienai“ kalba D. Pangonytė.

Ląstelių kultūrų laboratorijoje eksperimentinės širdies raumens ląstelės auginamos specialiame inkubatoriuje.

„Vien implantuotos ląstelės – dar ne viskas. Ne visada jos gerai prigyja audinyje, ne visada sukuria ryšius su širdies ląstelėmis. Siekdami pagerinti implantuotų ląstelių gyvybingumą ir elektrinį ryšį su širdies ląstelėmis, atliksime tam tikras genetines modifikacijas“, – pasakoja A. Skeberdis.

www.lrt.lt

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)