Genetikai aklavietėje - apie genus žinoma daug mažiau, nei buvo tikimasi iki šiol  (10)

Mokslininkų grupė iš Craigo Venterio instituto (J. Craig Venter Institute) pagaliau iššifravo pilną žmogaus DNR grandinę. Bandomuoju "triušiu" buvo pats mokslininkų vadovas ir instituto įkūrėjas Craigas Venteris. Tačiau rezultatai mokslininkus abstulbino - DNR beveik nesutapo su iki šiol laikyta tipine žmogaus DNR grandine. Faktai akivaizdūs - genetikai tikėjosi žiną žymiai daugiau, nei kad yra iš tikrųjų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pradedant šią istoriją, reiktų prisiminti 2001 metus, kuomet genetikai pranešė apie sėkmingą žmogaus DNR iššifravimą. Tačiau tai tebuvo sąlyginis iššifravimas - analizuotos įvairių savanorių atskiros DNR grandinės. Pastebėti sutapimai taip nudžiugino mokslininkus, jog jie tikrai įtikėjo atradę genų paslaptis.

Dabar gi genetikai iššifravo vieno žmogaus - daktaro Craigo Venterio genotipą. Kalbant tiksliau, pavyko iššifruoti 96% viso genotipo, kurį mokslininkas paveldėjo iš abiejų tėvų. Toks pilnas genotipas dar vadinamas HuRef versija. Tačiau gauti rezultatai šokiravo mokslininkus.

Sulyginus iššifruotas DNR grandines su jau sudarytomis tipinėmis modelinėmis žmogaus DNR grandinėmis, pastebėtas neatitikimas tarp  4,1 milijonų skirtingų DNR atkarpų. Tiesiog milžiniškas neatitikimų skaičius. O pritaikius šiuolaikinius DNR analizės algoritmus genetikams nepavyko iš nuskaityto genotipo nustatyti netgi mokslininko akių spalvos.

Vienintelė išvadą, kurią mokslininkams pasisekė suformuoti, jog žmogaus genotipai skiriasi žymiai daugiau, nei kad genetikos mokslas įsivaizdavo ir galėjo su tuo sutikti. Dabar daktaras Venteris mano, jog skirtingų žmonių genotipo variacijos gali viršyti spėtas ankstesnes ribas ne mažiau kaip 7 kartus. Tačiau mokslininkas neneigia, jog ateityje šis skaičius gali dar didėti - kitaip sakant genetikos mokslui sudaryti universalų žmogaus genotipo modelį tampa praktiškai neįmanoma.

Negana to, po šių tyrimų kai kurie mokslininkai ėmė abejoti pačiais fundamentaliais genetikos mokslo postulatais. Ypač suabejota esminiu genetikos mokslo teiginiu, jog tos pačios rūšies individai invormaciją apie rūšį ateities kartos perduoda genetiniu pavidalu. Kitaip tariant, dar anksčiau iššifruoto augalo baltažiedžio vairenio (Arabidopsis thaliana) genotipas nėra privalomas visiems šios rūšies augalams - jis gali gerokai skirtis, nors iki šiol tokios galimybės genetikų pasaulyje buvo vadinamos tiesiog "erezija". Galima tik įsivaizduoti, kaip šie teiginiai sukrės genetikų pasaulį, juk baltažiedis vairenis buvo laikomas etaloniniu augalu, kurio genotipą mokslininkai tikėjosi pažinę iki pat "šaknelių".

Dabar gi pasirodo, jog baltažiedžių vairenių genai skirtingose geografinėse platumose gali labai stipriai skirtis ir nežiūrint to, tai bus tos pačios rūšies augalas. Turbūt neverta abejoti, jog nei šis augalas, nei pats mokslininkas Venteris nėra kažkuo ypatingi - toks genų skirtumas gali pasireikšti kiekvienoje rūšyje. Tačiau tai dar tikrai bus tiriama.

Visgi natūralus klausimas - kokiu būdu tos pačios rūšies atstovai perduoda identiškas savybes savo palikuonims, jeigu skirtinguose regionuose jų genotipai skiriasi vos ne radikaliai?

Ir kas tuomet gali darytis sumaišius skirtingus genus - išauginus taip vadinamus GMO produktus?

Pagal: Собственный геном обескуражил великого генетика

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (10)

Susijusios žymos: