Japonijos fizikai neleidžia laiko veltui  (0)

Kol daugybė viso pasaulio fizikų laukia nesulaukia LHC greitintuvo paleidimo, Japonijos atomų fizikos specialistai gali pasidžiaugti jau greitai duris atversiančiu naujutėlaičiu mokslo parku.

Japonijos protonų greitintuvų tyrimų kompleksas (J-PARC) – 1,36 mlrd. dolerių vertės projektas, praktiškai finansuotas vien vyriausybės – pradės veikti dar šių metų gruodį. Šis milžiniškas statinys, nutolęs 100 kilometrų nuo Tokijo, padės mokslininkams skverbtis į subatominį pasaulį ir nagrinėti iki šiol neįmintas Visatos paslaptis. Iš viso pasaulyje yra tik trys tokio lygio tyrimų centrai.

Tyrėjai įsitikinę, jog geriau supratę pačią smulkiausią mūsų pasaulio sandarą, galėsime gerokai pasistūmėti į priekį kitose srityse, pavyzdžiui, farmacijoje, maisto apdorojimo ar jonų baterijų gamybos pramonėje.

„Tol, kol tyrimų rezultatai bus skelbiami viešai, mokslininkai visa įranga galės naudotis visiškai nemokamai“, – teigia J-PARC mokslo parko direktorius Šojis Nagamija (Shoji Nagamiya).

Naujuoju mokslo centru, kuriame vienu metu bus galima atlikti 23 mokslines studijas, susidomėjo jau 57 įmonės (daugiausia farmacijos), universitetai ir kiti institutai.

„Mokslininkai galės tyrinėti kai kuriuos lengvesnius atomus, kurių neįmanoma ištirti Rentgeno spinduliais, – pasakoja mokslo parko atstovas Kunihiras Suzukis (Kunihiro Suzuki). – Ypač tuos, kurie sudaro vandenį“.

„Tai reiškia, kad jie galės nagrinėti bet kurio organizmo, kurio didžiąją dalį sudaro vanduo, gyvybės mechanizmą, – prideda jis. – Tikimės, kad tai padės patobulinti, pavyzdžiui, kosmetikos gaminius arba pagerins šaldyto maisto produktų savybes“.

K. Suzukis mano, jog tyrimai taip pat padės sukurti tobulesnes ličio jonų baterijas. Tokios įkraunamos baterijos itin plačiai naudojamos elektronikoje, todėl automobilių gamintojai viliasi, jog jas pavyks pritaikyti gaminant aplinką tausojančias mašinas.

Tyrimų centre bus atliekami eksperimentai ir su neutrinais – nepagaunamomis, neturinčiomis krūvio elementariosiomis dalelėmis, kurios lyg iš gausybės rago pasipila branduolinių reakcijų metu. Manoma, jog neutrinai gali padėti įminti kai kurias svarbias mūsų Visatos paslaptis. Itin dideli šių dalelių kiekiai susidaro Saulėje, dar daugiau jų atsiranda sprogstant supernovoms.

Kiekvieną dieną kiekvieno mūsų kūną nekeisdami savo skriejimo krypties perskrodžia milijardai neutrinų, tačiau mokslininkai iki šiol nėra išsiaiškinę, kokia yra jų atliekama funkcija.

Neutrinų registravimas – keblokas uždavinys. Pernai Europos fizikai įėjo į mokslo istoriją, nes jiems pavyko užfiksuoti momentą, kai neutrinas susidūrė su laboratorijos detektoriumi.

Kitų metų balandį ketinama pradėti projektą, kuriame dalyvaus apie 400 J-PARC mokslininkų. Iš naujojo tyrimų centro į kitą laboratoriją vakarinėje Japonijos dalyje bus siunčiami milijardai neutrinų. Pastarieji skrosdami žemę turės įveikti 295 kilometrų atstumą. Mokslininkai paskaičiavo, kad visa jų kelionė truks viso labo vieną tūkstantąją sekundės dalį. Tikimasi, kad iš milijardų atkeliaujančių neutrinų detektoriai per dieną užregistruos nuo 10 iki 20 šių dalelių.

Kiti du panašaus pobūdžio centrai įrengti JAV ir Vakarų Europoje.

Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)