Lediniai žvilgsniai priverčia norėti šilumos  (1)

Yra žmonių, kurie sušildo, ir yra tokių, kurie į kambarį įneša speigą. Ir nors termometras šio temperatūros pokyčio neparodo, žmonės jį labai smarkiai jaučia – naujas tyrimas rodo, kad socialinis šaltis – toks šaltas, kad tie, į kuriuos jis nukreiptas, nori atsigerti ko nors šilto.

„Psychological Science“ žurnale išleistas tyrimas gilinasi į įkūnyto kognityvumo sritį; mokslininkai parodė, kad metaforos gali tapti fiziniu jausmu ir atvirkščiai.

Kai apie kažką skleidžiamas blogas gandas, žmonės neretai pasijaučia esą purvini, o jeigu žmogus jaučiasi socialiai atskirtas, jis temperatūrą kambaryje suvokia esant gerokai žemesnę, negu ją suvokia neatskirtieji.

„Žinome, kad atskyrimas – psichologiškai skausmingas,“ – teigia tyrimo autorius Che-Bo Zhongas, Toronto Universiteto psichologas – „ir čia mums paaiškėjo, kad tas jausmas – visai kaip metaforose“, tokiose, kaip „šaltas priėmimas“, ar „ledinis žvilgsnis“.

Anot Johno Bargho, Yale universiteto psichologo, nedalyvavusio tyrime, šis atradimas – visiškai logiškas. Savo elektroninio pašto laiške jis rašo, kad smegenų regionas vadinamas insula seka tiek kūno temperatūrą, tiek bendrą psichologinę būseną, ir pilnai tikėtina, kad ten persipina socialinio suvokimo ir šilumos ar šalčio jausmai.

Daktaras Zhongas ir Heoffrey J. Leonardellis, irgi Toronto Universiteto psichologas, aprašo du eksperimentus.

Viename iš jų 65 studentų grupė buvo padalinta į dvi dalis; vienos grupės buvo paprašyta prisiminti socialinio atskyrimo atvejį, kitos – socialinio priėmimo.

Didelė studentų dalis buvo neseniai imigravę ir ryškiai prisiminė, kaip buvo atskirti bendrabutyje – palikti savo kambaryje, kai kiti studentai ėjo pramogauti, sakė daktaras Zhongas.

Tyrėjai tada kiekvieno tyrimo dalyvio paprašė įvertinti kambario temperatūrą, ir atskyrimą prisiminę studentai teigė temperatūrą esant 5 laipsniais pagal Farenheitą žemesnę, negu kiti studentai.

Antrame eksperimente tyrėjai po vieną pakvietė 52 studentus į laboratoriją sužaisti kompiuterinio žaidimo. Studentai „mėtėsi“ kamuoliu su trimis kitomis figūromis kompiuterio ekrane, kurios – kaip manė eksperimento dalyvis – buvo kiti studentai, esantys kitoje laboratorijoje.

Iš tiesų tris figūras valdė kompiuterio programa, užprogramuota pusę studentų „atstumti“ pradžioj porą kartų metant jiems virtualų kamuolį, o paskui išvis juos ignoruojant.

Po žaidimo eksperimento dalyviams buvo siūloma įvairių užkandžių bei gėrimų, tarp jų karšta sriuba, kava, obuoliai ir krekeriai. Studentai, „atstumti“ kompiuterio programos, dažniausiai rinkosi sriubą ir kavą; „neatstumtieji“ tokios tendencijos nerodė.

Anot daktaro Zhongo, tai gali paaiškinti gydomąsias vištienos buljono savybes ir rodo, kad save po atstūmimo raminti ledais nėra gera mintis.

„Karštas šokoladas,“ – sakė jis – „ko gero, geresnis pasirinkimas“.

Aut. teisės: alfa.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)