Vertinami pasaulio gelbėjimo metodai  (1)

Kalbant apie Žemės klimatui padarytos žalos atitaisymą, idėjų trūkumo akivaizdžiai nėra – nuo planų Žemei uždėti „tamsintus akinius“ orbitoje iki siekio užkasti šiltnamio dujas – anglies dvideginį – požemyje, rašo environment.newscientist.com.

Bet vien idėjų nepakaks, taigi, reikia skubiai įvertinti visus šiuos galimus pasiūlymus ir apsispręsti kurie iš jų turėtų būti išsamiau patikrinami, tvirtina Naujosios Zelandijos Nacionalinio vandens ir atmosferos tyrimų instituto mokslininkas Philipas Boydas.

„Idėjos apie tai, kaip keisti mūsų klimatą, iki šio be perstojo kuriamos. Joms skiriama daug skilčių įvairiuose leidiniuose. Man susirūpinimą kelia tai, kad pasieksime lūžio tašką, o žmonės paklaus ką mes darome, kad pagerintume padėtį – ir nė viena iš tų idėjų dar nebus išbandyta“, - sakė P.Boydas.

Mokslininkas rekomenduoja kokiai nors tarptautinei komisijai – tokiai, kaip Tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba – surikiuoti klimato keitimo idėjas pagal galimą jų rizikingumą, realizavimo greitį, kainą ir galimą poveikį klimato kaitai.

Klimatologas Martinas Manningas iš Victoria universiteto (N.Zelandija) sutinka, kad sistemingas surikiavimas yra reikalingas, iš dalies dėl to, kad skirtingas idėjas kuriančios mokslininkų bendruomenės tarpusavy mažai tebendrauja.

„Jei norima atšilimą riboti ties maždaug 2 laipsniais, ko siekia dauguma vyriausybių, turėtume imtis visų įmanomų technologijų, neturėtume per daug mėtytis ir mes padarysime klaidų“, - sakė mokslininkas.

Visi vertinimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant ne tik į geoinžinerinius, bet ir kitokius pasiūlymus – pavyzdžiui, augalų panaudojimo sekvestravimui, sakė su Tarpvyriausybine klimato kaitos taryba bendradarbiavęs M.Manningas.

Kai kuriuos pasiūlymus galima be ilgų mąstymų mesti į šiukšliadėžę, bet bent vienos į efektyvią panašios idėjos patikrinimas bus iš tiesų herakliška užduotis.

„Vos pradėjome suvokti kaip sudėtingos ir glaudžiai tarpusavy sąveikaujančios yra Žemės sistemos, todėl bus sudėtinga įvertinti poveikį joms“, - sakė P.Boydas.

Pavyzdžiui, Pinatubo ugnikalnio išsiveržimas paskatino mokslininkus siūlyti idėją į atmosferą išmesti sieros dalelių, kurios Žemės albedą pakeistų taip, jog Saulės šviesa būtų atspindima atgal į kosmosą. Bet geriau įvertinus išsiveržimą paaiškėjo, kad ne vien sieros dalelės yra atsakingos už temperatūros sumažėjimą ir kitus klimato pokyčius, įvykusius po išsiveržimo.

Idėjos, grindžiamos biologiniais mechanizmais – pavyzdžiui, vandenynų prisodrinimas geležimi siekiant skatinti dumblių, naudojančių anglies dvideginį, augimą – būtų labiausiai jautrios nežinomiems šalutiniams poveikiams, tvirtina P.Boydas. „Tikriausiai niekada nenorima dirbti su gyvūnais, vaikais ar biologinėmis sistemomis“.

Idėjos, kurios bus mažiausiai jautrios netikėtiems šalutiniams poveikiams – bet tikriausiai ir brangiausiai realizuojamos – būtų tokios, kurios grindžiamos gerai išmanomais fizikos bei chemijos dėsniais. Pavyzdys būtų „vėjo šveitimas“, kuomet cheminiais junginiais iš atmosferos būtų absorbuojamas anglies dvideginis.

P.Boydas kaip tarpinį variantą pagal netikėtų šalutinių poveikių tikimybę vertina geocheminiais metodais grindžiamas idėjas – tokias, kaip anglies dioksido vertimą bikarbonato jonais, kuriuos būtų galima tirpinti vandenynuose.

Mokslininkas pripažįsta, kad tikrinant temperatūros mažinimo planų realumą esama ir kitų rizikingų dalykų. „Rizikuojama paleisti žmones nuo pavadžio taip, kad šie liautųsi rūpintis dujų išmetimo mažinimu. Kita vertus, dirbtinis didžiulio masto manipuliavimas klimatu yra bauginantis dalykas, kuris gali paskatinti žmones imtis kažkokių veiksmų“, - pasakojo mokslininkas.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: