Neandertaliečiai skiriasi nuo mūsų  (8)

Tačiau anot Vokietijos Makso Planko Instituto profesoriaus Svante Paabo, artimiausi mūsų protėviai galėjo kalbėti taip kaip ir žmonės. Profesorius pirminį viso Neandertaliečių genomo variantą pristatė JAV.

Neandertaliečio genetinė informacija paimta iš Kroatijoje rastų suakmenėjusių iškasenų. Profesorius Svante Paabo patvirtino, kad Neandertaliečiai taip, kaip ir žmonės turėjo su kalbėjimu ir kalba susijusį geną FOXP2. Vokietijos ir JAV mokslininkai ištyrė tris milijardus „raidžių“, sudarančių šešiasdešimt procentų Neandertaliečių genomo.

Didžioji sekos dalis yra iš Kroatijos Vindija oloje rastų kaulų. Profesorius patvirtino BBC, kad pirminis genomo tyrimo variantas leidžia paaiškinti, kurios genetinės vietos daro mus „neprilygstamai žmogiškais“. Anot profesoriaus, jis visada svajojo pažvelgti į mūsų evoliuciškai artimiausių giminių DNR.

Dabar, turėdami Neandertaliečių genomą, mes galime žvelgti į tas žmogaus genomo vietas, kuriose įvykę pokyčiai paskatino žmones išsiskirti iš Neandertaliečių. Tuomet mums turėjo įvykti kažkas ypatingo. Nuostabu tai, kad šiuo metu esame iššifravę visą žmogaus genomą ir be šališkumo galėsime surasti tuos nepaprastus pokyčius. Neandertaliečiai gyveno Europoje ir dalyje Azijos iki jų išnykimo maždaug prieš trisdešimt tūkstančių metų. Neandertaliečiai buvo artimiausi dabar gyvenančių žmonių giminaičiai, turintys 99.5-99.9 procentus bendrų genų. Skirtumų nustatymas gali atskleisti lemiamus evoliucinius pokyčius, kurie leido šiuolaikiniams žmonėms prieš šimtą tūkstančių metų palikti Afriką ir išplisti po pasaulį.

Profesoriaus Paabo vadovaujama tyrėjų komanda dėmesį sutelkė į ypatingą rolę žmogaus evoliucijoje suvaidinusius genus, tokius, kaip FOXP2, kurie susiję su kalbėjimu ir kalba. Žmonės nuo šimpanzių skiriasi dviem pagrindinėmis geno FOXP2 vietomis. Tuo tarpu preliminarūs Neandertaliečių genomo tyrimai rodo, kad Neandertaliečiai ir mes turime tuos pačius geno FOXP2 variantus. Anot profesoriaus, nėra priežasčių manyti, kad Neandertaliečiai nebūtų galėję kalbėti. Tačiau gali būti, kad yra ir daugiau genų, atsakingų už kalbėjimą ir kalbą. Todėl būtina atlikti daugiau tyrimų. Tūkstančius metų Neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės gyveno vieni šalia kitų ir todėl dažnai spekuliuojama, kad dėl tarpusavio kryžminimosi mes galėjome paveldėti dalį Neandertaliečių DNR. Tačiau profesoriaus Paabo komanda nerado tarpusavio kryžminimosi įrodymų.

Tyrėjai dėmesį sutelkė į geną, susijusį su smegenų vystymusi, mikrocefaliną-1. Buvo teigiama, kad ypatingas geno variantas, dažniausia aptinkamas tarp Europiečių, paveldėtas iš Neandertaliečių. Tačiau Kroatijoe rastoje suakmenėjusioje iškasenoje aptikta iš protėvių paveldėta geno mikrocefalino-1 forma, kuri šiandien aptinkama Afrikiečių tarpe. Apskritai atrodo, kad iš Neandertaliečių paveldėta tiktai labai maža tarp šiuolaikinių žmonių aptinkamo geno varianto dalelė.

Londono Gamtos istorijos muziejuje dirbantis profesorius Chrisas Stringeris pažymi, kad jeigu Neandertaliečių genomo tyrimai beveik nepateikia galimo tarpusavio kryžminimosi įrodymų, tai šie tyrimai sutaptų su suakmenėjusių iškasenų pateiktais įrodymais. Anot profesoriaus, tarpusavio kryžminimasis galėjo vykti, tačiau labai retai ir be didelio poveikio šiuolaikiniams žmonėms. Profesorius Paabo nemano, kad Neandertaliečiai išnyko dėl tam tikrų genomo trūkumų. Neandertaliečiai išnyko dėl aplinkos ar šiuolaikinių žmonių poveikio. Išnykimo priežasčių negalima įžvelgti tiriant DNR sekas.

Profesorius atvėsino karštuolius, norinčius klonuoti Neandertaliečius. Mes šnekame apie labai sudėtingą žinduolį. Profesorius netiki, kad klonavimo technologija taip greitai ištobulės, jog bus galima klonuoti Neandertalietį. Tokie ketinimai primena mokslinę fantastiką, o ne mokslą.

Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)