Terminas stiprioji lytis vyrams seniai nebetinka?  (11)

Vyrų ir moterų gyvenimo trukmės atotrūkis per pastaruosius 8 metus padidėjo net dvvejais metais ir sėkmingai didėja toliau. Nors vyrai vis dar tradiciškai vadinami stipriąja lytimi, praktiškai nuo visų ligų jie miršta dažniau nei moterys. Ir, anot kardiologo dr. Prano Šerpyčio, neatrodo, kad tendencijos gerėtų.

Tarp miokardo infarkto pacientų – du trečdaliai vyrų, o po 75 metų jie visi jau būna išmirę. 4 iš 5 savižudžių – taip pat vyrai, nors kalbama, kad depresija – moterų liga.

Gyvename trumpiau nei kinai

Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės Lietuvoje tarp ES valstybių išlieka didžiausias. Mūsų vyrai gyvena 12,3 metų trumpiau nei moterys. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 64,9 metų. Jie gyvena netgi trumpiau nei kinai ar turkai. Tuo tarpu Lietuvos kaime gyvenančių, nevedusių, žemą išsilavinimą turinčių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė panaši į AIDS kamuojamų Afrikos šalių gyventojų.

Medikai tokias tendencijas pirmiausiai sieja su vyrų gyvenimo būdu ir požiūriu į savo sveikatą. Nenoras gydytis būdingas praktiškai visiems vyrams. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vyrai į gydytojus kreipiasi apie 3 kartus rečiau nei moterys.

Anot Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininko Gedimino Žižio, šio reiškinio šaknys siekia gilias tradicijas: juk ir pasakų galiūnai neskubėdavo kreiptis į žiniuonius, manydami, kad „geležinė“ sveikata juos išgelbės. Šiuolaikiniai vyrai taip pat neskuba gydytis. Jei ką ir skauda, laukia, kol praeis savaime.

Manoma, kad vyrai vengia kreiptis į gydytojus dėl keleto priežasčių. Ligas jie tapatina su silpnumu. Be to, ligų vyrai bijo labiau nei moterys, todėl delsia iki paskutinės minutės – kol kentėti nebegali.

„Aplinka turi daug įtakos – ji stresinė, o mūsų, vyrų vertybės su sveikata nesusijusios. Juk į darbą keliaujame net turėdami 40 laipsnių karščio ir laikome save dėl to didvyriais. Mūsų siekiamybės nėra labai dvasinės ir mažiau orientuotos į sveikatingumą. Galbūt įtakos turi ir kultūros stoka. Juk sveikata, mano manymu, yra kultūros dalis“, - svarstė G. Žižys.

Nuo širdies ligų miršta dažniau nei moterys

2007 m. vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis buvo 1,8 karto didesnis negu moterų. Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų 2,3 karto didesnis už ES narių vidurkį. Vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų taip pat beveik trečdaliu didesnis negu ES.

„Nors pasaulyje vyrauja tendencija, kad moterys ir vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga panašiai, tačiau po 75 metų dėl miokardo infarkto besigydančių vyrų jau nėra. Jie būna išmirę anksčiau – iki 65 metų. Man būna labai keista, kai ateinu į skyrių, o lovose guli už mane daug jaunesni vyrai. Ypač jų padaugėjo pastaruoju metu – įtariame, kad dėl to kaltos nuolatinės kalbos apie krizę. Tai neramina“, - teigė Lietuvos širdies asociacijos prezidentas P. Šerpytis.

Anot mediko, dėl to labiausiai kaltas vyrų požiūris į sveikatą. Daugiau nei 50 proc. vyrų rūko, o tarp moterų rūkančių yra tik 16 proc. Taip pat vyrai dažnai įsivaizduoja, kad gali dirbti visai be poilsio dienų. O jei vyro klausiama, kokius vaistus jis gėrė, pastarasis nežino, eina žmonos klausti.

„Apie alkoholio vartojimą net nekalbu. Medikai nesako, kad jo reikėtų atsisakyti visiškai, tačiau saikas turi būti“, - tikino garsus kardiologas.

Anot jo, rūpinimosi savo sveikata principai labai paprasti: fizinis aktyvumas, atsisakymas alkoholio ir rūkalų, arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio ir cukraus kontrolė. „Jei sureguliuotume spaudimą, infarktų ir insultų būtų 20 proc. mažiau. Tačiau tam jį reikia matuoti“, - sakė medikas.

Jis pažymėjo, kad vyrai juda daugiau nei moterys, tačiau vis tiek nepasiekia 6 valandų per savaitę. Todėl nutukimas bei dažnai jį lydintis cukrinis diabetas tarp vyrų taip pat gana paplitęs.

„Nėra tokios tabletės, kad išgėrei ir būsi sveikas. Sveikatą reikia saugoti patiems. Tarybiniais metais vyravo nuostata, kad už žmonių sveikatą atsakingi gydytojai. Mes vis dar jos laikomės, nors gydytojas – tik patarėjas. Mes galime tik padėti laiku užkirsti kelią ligai, tačiau nepriversime žmogaus pasirodyti mūsų kabinete ar atsisakyti žalingų įpročių“, - tikino P. Šerpytis.

Seksualinio gyvenimo problemos - tabu

Žalingi įpročiai, anot medikų, kenkia ne tik kraujotakos sistemai. Rūkymas labai didelės įtakos turi ir seksualinei potencijai. „Nėra organizme sistemos, kurios rūkymas nepaveiktų neigiamai. Vėliau vyrai nori mesti, bet jiems nesiseka, taigi paprasčiau nepradėti. Galiausiai paskaičiuokite, kiek sutaupytumėte sveikatingumo paslaugoms, jei atsisakytumėte rūkymo. Mano manymu, cigaretės yra per pigios“, - svarstė medikas.

Jis įsitikinęs, kad sveiką gyvenimo būdą nuo kūdikystės vaikui turėtų skiepyti šeima. Tik tuomet situacija ims keistis gerąja linkme. Tačiau jei vaikai mato rūkančius ar geriančius tėvus, dažniausiai jie ir patys vėliau taip elgiasi.

Anot Santariškių klinikų Urologijos centro gydytojo Roberto Adomaičio, su gyvenimo kokybe ir įpročiais labai susijusios ir vyrų urologinės problemos. Kadangi mes valgome per riebų maistą, mūsų vyrai užsiauginę labai dideles prostatas. Tuo tarpu su rūkymu tiesiogiai susijęs šlapimo pūslės vėžys.

Lietuvoje veikia nemokama prostatos vėžio profilaktikos programa, tačiau vyrai tikrinasi pakankamai vangiai, nors prostatos vėžys – dažniausiai diagnozuojama vyrų onkologinė liga. Pavyzdžiui, Vilniuje pasitikrino tik 31 proc. vyrų, kuriems reikėtų tai padaryti. Tarp nepasitikrinusiųjų statistiškai 1 iš 10 prostatos vėžį turi.

„Gal ši liga labai ir neriboja gyvenimo trukmės, tačiau diagnozavus vėlai gydymas yra labai brangus, ilgas ir kankinantis žmogų. Be to, kai vyrai ateina pasitikrinti profilaktiškai, mes diagnozuojame begalę kitų problemų, dėl kurių jie patys kreiptis gėdijasi“, - sakė medikas.

Pavyzdžiui, apie 50 proc. vyresnių vyrų turi šlapinimosi sutrikimų. Apie pusę vyresnių nei 50 metų vyrų turi seksualinio gyvenimo sutrikimų.

„Reikia psichologinio lūžio. Pavyzdžiui, jei 3 kartus buvai įspėtas pasitikrinti prostatą, tačiau to nepadarei, o po metų tau diagnozuota jau trečia vėžio stadija, būk malonus ir susimokėk už gydymą. Gal tai padėtų?“ - svarstė G. Žižys.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (11)