Švytinčios beždžionės gali tapti naujaisiais eksperimentiniais „triušiais“  (5)

Japonų mokslininkai sukūrė po ultravioletine šviesa švytinčias marmozetės (angl. Marmosets) šeimos beždžiones, kurios sėkmingai perduoda „modifikuotą“ fosforescencijos geną savo palikuonims.

Dėl paveldimumo savybės marmozetės gali tapti puikiais modeliai paveldimų ligų tyrimams. Ateityje gali būti steigiamos net genetiškai modifikuotų beždžionių kolonijos. Šiuo metu specialistai tyrimų reikmėms dažniausiai naudoja peles, tačiau manoma, kad beždžionių genetinis kodas yra panašesnis į žmonių ir tuo pačiu tinkamesnis analogas tokių ligų kaip Parkinsono tyrimams. Pradėjus eksperimentuoti su primatais, tyrimuose gauta informacija būtų efektyviau pritaikoma žmonėms.

Vieni mokslininkai džiaugiasi CIEA (Central Institute for Experimental Animals) atvertomis perspektyvomis, tačiau kiti nerimauja dėl tyčinio paveldimų ligų įsodinimo į visas vienos rūšies ateities kartas. Prieš vivisekciją kovojantys aktyvistai mano, kad mokslininkai, užuot skriaudę kitas gyvūnų rūšis, turėtų daugiau pastangų dėti į humaniškesnių tyrimo metodų paieškas.

Tačiau dauguma baiminasi dėl to, kad mokslininkai sparčiai žengia genetinės modifikacijos keliu, net nesitardami su plačiąja visuomene. „Šie sprendimai priimami be jokių viešų diskusijų apie tai, ar mes apskritai norime keliauti ta kryptimi“, — dėl nedemokratiškos tyrimų prigimties piktinosi „Human Genetics Alert“ grupės narys Dr Davidas Kingas.

Aut. teisės: alfa.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (5)