Kęstutis Girnius. Irano iššūkiai Vakarams  (29)

Šią savaitę pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Šiaurės Korėją, kuri susprogdino branduolinį ginklą, išbandė penkias raketas, vėl paleido branduolinio kuro perdirbimo gamyklą. Bet Amerikai gerokai didesnį rūpestį kelia šalis, kuri tik įtariama siekiu įsigyti branduolinį ginklą. Tai Iranas.


Iranas yra 18 didžiausia šalis pasaulyje pagal plotą. Jis turi daugiau negu 70 mln. gyventojų, milžiniškus dujų ir naftos telkinius, nepaprastai svarbią geopolitinę poziciją. Kadaise izoliuotas ir apsuptas priešiškai nusiteikusių, sunitų vadovaujamų šalių, Iranas yra galingiausia regiono šalis ir siekia tapti viso musulmonų pasaulio vadove.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ne kartą pareiškė abejonių dėl holokausto, teigė, kad reikia Izraelį nušluoti nuo žemėlapio. Nors šios pastabos sukėlė pasipiktinimą daugelyje pasaulio šalių, manytina, kad M. Ahmadinejadas tai darė sąmoningai, siekdamas išnaudoti augantį musulmonų nuoskaudos jausmą ir sukurti įvaizdį, kad jis, taigi ir šiitų valdomas Iranas, yra pagrindinis musulmonų gynėjas pasaulyje. Ir jam neblogai sekasi.

Artėjant Irano prezidento rinkimams, kurie įvyks birželio 12 d., M. Ahmadinejadas, siekdamas užtikrinti šalies radikalų palaikymą, meta vis daugiau iššūkių Vakarams. Pirmadienį jis pareiškė, kad Islamo respublika nesiderės dėl savo branduolinės programos su šešiomis įtakingiausiomis pasaulio valstybėmis, kitaip tariant, jos nei atidės, nei atsisakys.

Antradienį Iranas nusiuntė šešis karo laivus į tarptautinius vandenis. Pasak karo laivyno vado, misija demonstruoja Irano pajėgumą imtis žygių prieš bet kokią svetimos šalies keliamą grėsmę. Šiomis dienomis Iranas išbandė naują vidutinio nuotolio raketą „Sejil-2“, galinčią nuskrieti 2 tūkst. kilometrų.

Izraelis yra įsitikinęs, kad Iranas ketina gaminti branduolinį ginklą, kuris būtų nukreiptas prieš žydų valstybę. Antradienį šalies karinės žvalgybos vadovas pasakė, kad Iranas tokį ginklą gali pagaminti per metus. Tel Avivas įtaria, kad Venesuela ir Bolivija tiekia uraną Iranui. Nėra paslaptis, kad Izraelis svarsto galimybę pulti Irano branduolinius įrengimus, skatina Vašingtoną tai daryti. Ir kuo greičiau.

Tačiau Amerika santūriau vertina padėtį. Ekspertai mano, kad Iranas per metus ar dvejus gal galėtų pagaminti branduolinį ginklą, bet reiks bent penkerių metų, kol jis galės pagaminti pakankamai mažą branduolinę galvutę, kad ją galėtų nešti Irano raketa. Be to, Teherano raketos pastatytos pagal seną Šiaurės Korėjos technologiją, tad yra nepatikimos. Praeis 6-8 metai, iki kol Iranas pajėgs pagaminti patikimas vidutinio nuotolio raketas.

Ne visi žinovai mano, kad Iranas meluoja, teigdamas, kad jo branduolinė programa yra taiki. Irano respublikos kūrėjas ajatola Khomeini ir dabartinis šalies tikrasis vadovas ajatola Khameini ne kartą sakė, kad islamas draudžia kurti, kaupti ir naudoti branduolinius ginklus. Gal jie meluoja, bet, kaip pažymi amerikietis apžvalgininkas Fareed Zakaria, sunku suprasti, kodėl šių ginklų nepriimtinumą islamui pabrėžtų vadovai šalies, kuri vaizduojasi tyriausia islamo principų įkūnytoja.

Be to, galima atgrasinti potencialų agresorių ir be ginklo, jei jis žino, kad Iranas yra sukaupęs prisodrinto urano atsargų ir gali per kelis mėnesius pagaminti ginklą. Pažymėtina ir tai, kad tradiciškai Iranas yra taiki šalis, kelis amžius nepradėjo karo. Kiekvienu atveju, Amerikos prezidentas Barackas Obama davė suprasti, kad jis pasiryžęs derėtis su Teheranu iki metų pabaigos.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Kęstutis Girnius
(0)
(0)
(0)

Komentarai (29)