Požiūris: ko iš tiesų Obamai reikia iš kinų?  (4)

Kokia Kinija pasitiks JAV prezidentą Baraką Obamą: sparčiai auganti supervalstybė ar kultūrinių skirtumų šydu atsitvėrusi pasyvi stebėtoja?

Šie klausimai buvo keliami prieš šios savaitės B.Obamos vizitą į Kiniją. Vakar JAV prezidentas atvyko į Šanchajų, o šiandien keliauja į Pekiną. Manoma, jog Obama Kinijai šią savaitę ketina pasiųsti labai aiškią žinią – abi šalys privalo dirbti išvien tam, kad išspręstų ne tik dvišales, bet ir kitas, globalines, problemas. Vašingtonas nori, kad Pekinas prisiimtų daugiau atsakomybės ir politinės valios, pasauliui brendant iš recesijos.

Tačiau, rodosi, Pekinas to daryti nėra linkęs.

„Kinija nenori būti „pasaulio policininku“, ji nenori tapatinti savęs su „besivystančio pasaulio lydere“, - žurnalistams teigė Pekine gyvenantis sinologas Davidas Šambaugas. Anot mokslininko, Kinijos viešajame gyvenime veikia daug pliuralistinių jėgų, turinčių skirtingus požiūrius į Kinijos vaidmenį tarptautinėje arenoje.

Skaudžiausias klausimas, kurį neabejotinai kels Vašingtonas ateinančiame susitikime – karas Afganistane. JAV nori, jog Kinija liautųsi būti pasyvia stebėtoja ir lyderiautų savo pačios regione. Sinologo nuomone, Kinijos ginkluotosios pajėgos galėtų treniruoti Afganistano policininkus. Tačiau Pekinas atmeta visus pasiūlymus, susijusius su karyba.

„Nė viena užsienio valstybė Afganistane nelaimėjo, tad kodėl prie nesėkmių sąrašo turėtumėme prisidėti mes?“, - retoriškai klausia užsienio politikos profesorius Yan Xuetong, dirbantis Tsinghua universitete. „JAV nori, kad Kinija nušluostytų jai subinę“, - neformalioje diskusijoje atvirų žodžių neslėpė jis.

Į susitikimo darbotvarkę yra įtrauktas ir klimato kaitos klausimas. JAV ir Kinija yra dvi didžiausios pasaulio teršėjos.

"Jei dvi valstybės nepajėgs suderinti veiksmų, nepavyks niekam“, - apie bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje svarbą kalbėjo kitas ekspertas.

Kaip bebūtų, Kinija nėra pasiryžusi apkarpyti anglies dvideginio emisijų. Anot jos, didžiausią atsakomybė turėtų prisiimti JAV ir kitos išsivysčiusios valstybės, nes jos pasiutusiais tempais teršė planetą daugiau nei amžių. Tuo labiau, jog pati JAV nelinkusi atvirai dalintis su likusiu pasauliu „žaliosiomis“ technologijomis, o investuoti į jų kūrimą nuo "nulio" - menkas malonumas. Tai vienas iš aktualiausių klausimų, liečiančių ne tik Kiniją - kaip trečiųjų šalių ūkiui nupirkti labai brangias, tačiau mažai teršiančias technologijas. Ir kol kas Vakarų valstybės nenoriai šią problemą padeda spręsti.

Pačioje Kinijoje išsiskiria požiūris į šaliai primetamą lyderės vaidmenį. Vienų politikų nuomone, šalis tokiai didelei atsakomybei dar nepasiruošusi, kiti tvirtina, jog Vakarai tokiu būdu siekia prislopinti Kinijos ekonominį augimą.

„Kinija šiuo klausimu yra be galo suskaldžiusi“, - tikino sinologas Davidas Šambaugas. „Ar nederėtų per abiejų valstybių susitikimą pristumti dar vienos kėdės psichiatrui, kad šis galėtų analizuoti prieštaringą dviejų pasaulio supervalstybių logiką?, - pridūrė.

JAV prezidentas B.Obama savo ruožtu daro viską, kad įsiteiktų Kinijai. Tarptautiniai ekspertai tai jau seniai įvardijo kaip „padlaižiavimą“.

„Jungtinės Valstijos nesistengs Kinijos suvaržyti. Priešingai sieksime, kad ji iškiltų kaip stipri ir klestinti valstybė, tapsianti tarptautinės bendruomenės stiprybės šaltiniu“, - JAV prezidentą citavo „The New York Times“.

Nekyla abejonių, jog pavartodamas žodį „suvaržyti“ Obama darė aliuziją į žmogaus teises.

„Mes nesutiksime ties kiekvienu klausimu. JAV niekada nesusvyruos gindama vertybes, kurias ji laiko kertinėmis – tarp jų ir pagarbą religijai bei kultūrų įvairovei“, - blankai kalbėjo jis.

Spalio pradžioje JAV vadovas atsisakė Baltuosiuose Rūmuose priimti Tibeto dvasinį Dalai Lama, nes žinojo, jog tai suerzins Kiniją. Šiuo poelgiu jis tapo pirmasis JAV prezidentas, atsisakęs susitikimo su Dalai Lama nuo pat to laiko, kai Tibeto dvasinis lyderis 1991 metais pradėjo lankytis Vašingtone.

Aut. teisės: TV3
TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)